Naujienos / lrytas.lt

Tęsdamas darbo vizitą Lenkijos mieste Liubline, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo 1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sąjungos - Liublino unijos 440 metų jubiliejaus minėjimo iškilmėse.

Trečiadienio vakarą prezidentas V.Adamkus vyks į Torūnę, kur dalyvaus Lietuvos ir Lenkijos namų atidaryme.  R.Jurgaitis

Prezidentas V.Adamkus savo kalboje pabrėžė, kad neįmanoma pervertinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės bendros valstybės reikšmės. Šalies vadovo nuomone, 200 metų trukusį bendrą gyvenimo etapą sudarė bendri priešai, pergalės, nuopuoliai, likimas. Pasak V.Adamkaus, tai buvo tik dalis Lietuvos ir Lenkijos politinių tautų ir eilinių žmonių bendro gyvenimo, draugystės ir nesantaikos istorijos.

„Jau pirmoji mūsų šalių „unija“ - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Lenkijos karalienės Jadvygos santuoka - dar XIV amžiuje davė pradžią dviejų tautų suartėjimui ir Jogailaičių dinastijos įsitvirtinimui Europos valstybėse. O „brolių lenkų/lietuvių“ įvaizdis pamažu formavosi dar nuo tada, kai Horodlės unijos pagrindu Lenkijos bajorų giminės suteikė lietuvių didikams savo šeimų herbus“, - sakė valstybės vadovas.

Prezidento įsitikinimu, unija buvo stiprios ir ilgalaikės sąjungos pavyzdys. Šalies vadovo nuomone, panašiu metu vedybomis jungėsi Liuksemburgai Čekijoje, buvo sudaryta Kalmaro unija Skandinavijoje, o Aragonas ir Kastilija užbaigė vienijimosi procesą Ispanijoje.

„Tačiau iš visų tarpdinastinių unijų ilgiausiai išliko ir į Abiejų Tautų Respubliką susijungė tik Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė. Liublino Unijos stiprybės istoriją reikia pasakoti kaip lygiaverčių partnerių ir kompromisų kultūros istoriją. Kompromisai lietuviams ir lenkams padėjo išlaikyti savas valstybingumo tradicijas ir kartu kurti lojalumą Abiejų Tautų Respublikai“, - teigė V.Adamkus, pateikdamas Europos Sąjungos pavyzdį: kompromisai, kad ir kokie sunkūs jie būtų, ir šiandien yra būtini vardan bendro saugumo ir gerovės.

„Pagaliau mūsų stiprybė buvo mūsų puoselėjamos vertybės. Šios lygiaverčių politinių partnerių valstybės pilietinės tautos tradicijos tapo svarbios visos Europos raidai“, - sakė valstybės vadovas, pabrėždamas, kad 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija ir jos spalio 20 dienos papildymas „Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimu“ buvo vienas iš svarbiausių XVIII a. europinės civilizacijos kūrinių, iškėlusių piliečio laisvės ir lygybės idealus.

Prezidento tvirtinimu, kova už pilietines teises ir tautų laisvę Abiejų Tautų Respublikos dėka tapo lozungu, kuris ir šiandien sujungia mūsų buvusios bendros šalies piliečius - lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai, totoriai, karaimai - yra ir buvo Europos tautos, kurios nori ir visada norės savo tautų ir piliečių laisvių, norės gyventi modernioje valstybėje bendros Europos šalių šeimoje.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Abiejų Tautų Respublika buvo Tėvynė tokioms iškilioms asmenybėms kaip Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Kazimieras Semenovičius, Tadas Kosciuška, Adomas Mickevičius, Julius Slovackis.

Prezidento įsitikinimu, Liublino unijos jubiliejus užima išskirtinę vietą tarp šiemet minimų Lietuvos istorijos sukakčių. „Šiemet minime ir Solidarumo pergalės Lenkijoje bei Baltijos kelio 20-ies metų sukaktis. Todėl net galime pasakyti: „Nuo Liublino Unijos iki komunizmo žlugimo.“ Štai kokie stiprūs ir ilgalaikiai buvo šios valstybės puoselėti idealai“, - pažymėjo V.Adamkus.

Valstybės vadovo tvirtinimu, nei XX amžiaus pradžios stereotipai, nei nacionalsocializmo ir komunizmo propaganda neištrynė to, ką į tautų atmintį įrašė praeitis. Prezidentas priminė Lenkijos žmonių pagalbos ranką Lietuvai jos nepriklausomybės kelyje bei lenkų laisvės kovų poeto Jaceko Kačmarskio žodžius dainoje: „Kaimynė Lietuva turi nepriklausomybę ir aš jaučiuosi labiau nepriklausomas.“