Liepos danguje Saturnas keis Jupiterį

Jonas VAIŠKŪNAS:

Kaip perskaitysime Kalėdas?

Vidurvasario vakarais žvaigždėtame danguje išsiskirs Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose ryškiausiai švytės Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Kiek vėliau išryškės šiaurės vakaruose žemyn besileidžiantys Didieji Grįžulo Ratai ir šiaurės rytuose aukštyn pamažu kopianti Kasiopėja.

Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glausis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris.

Saturnas po saulėlydžio vakarais jau tik trumpam bus matomas už vakarų horizonto nyrančiame Liūto žvaigždyne. Mėnesio pabaigoje jis pranyks vakaro žarose.

Jupiteris tekės prieš vidurnaktį ir iki pasirodant VeneraiAušrinei bei Mėnuliui bus ryškiausias nakties šviesulys. Spindėdamas tarp neryškių Vandenio ir Ožiaragio žvaigždynų jis aukščiausiai pakils paryčiais. Liepos 11 d. Jupiteriui iš kairės švies dylanti Mėnulio pilnatis.

Marsas tekės paryčiui Jupiteriui kulminuojant, bet būdamas neryškus brėkštančioje ryto žaroje bus sunkokai pastebimas.

Venera-Aušrinė tekės apie pusvalandį vėliau už Marsą ir labai ryškiai spindės virš šiaurės rytų horizonto.

Mėnesio pradžioje kurį laiką ji bus visai netoli Marso – kiek kairiau ir žemiau pastarojo, tačiau diena iš dienos nuo jo tols. Liepos 19 d. tiesiai virš Aušrinės atsidurs gražus Mėnulio delčiagalis.

Apie liepos 10-ąją prieš auštant po ilgo nebuvimo vėl bus galima išvysti įžymųjį Tauro žvaigždyno žvaigždžių spiečių – Sietyną.

Nuo to laiko, kai balandžio pabaigoje jis pradingo Saulės spinduliuose, praėjo jau beveik 80 dienų. Priešryčio danguje Sietyną padės atrasti kiek žemiau jo spindinti Veneros ir Marso pora. Abi planetos su Sietynu sudarys statųjį trikampį, kurio vienas statinis bus Venera-Marsas, o antras – Marsas-Sietynas.

Esant geriems orams plika akimi dažniausiai matomos 7 Sietyno žvaigždės. Galimas dalykas, kad liepos 10-osios, kaip septynių miegančių brolių dienos, vaizdinys bus kilęs tuomet, kai pagal pasirodžiusių septynių Sietyno žvaigždžių matomumą buvo sprendžiama apie antros vasaros pusės orus. Sakoma, jeigu šią dieną lyja, tai ištisai gali lyti 7 dienas arba net 7 savaites.

Liepos 18 d. paryčiais Mėnulio delčiagalis prisislinks visai prie Sietyno ir tik ryto žara sukliudys pamatyti, kaip jis vieną paskui kitą dengia Sietyno žvaigždes.

Liepos pradžioje pasirodys keli nedideli meteorų srautai, o nuo 17 dienos prasidės vienas garsiausių – perseidų srautas.

Nors maksimumą jis pasieks tik rugpjūtį, tuo laiku stebėjimus apsunkins Mėnulis, todėl vertėtų pasinaudoti galimybe pamatyti ankstyvus perseidus jau šį mėnesį.

Liepos viduryje dar prasidės ir pietinių delta akvaridų meteorų srautas, pasieksiantis maksimumą liepos 28 d.

Šio srauto radiantas aukštai nepakils, tad meteorai bus negausūs, bet įlies neabejotiną indėlį į bendrą „krintančių žvaigždžių“ skaičių. Todėl šiltomis liepos naktimis verta ilgėliau pasižvalgyti po žvaigždėtą dangų.