Profesorius A.Beinorius: „Pasakyk, ką manai apie Aziją, aš pasakysiu, kas tu“ 
(161)
Ten, laukiniuose Rytuose, gyvena atsilikėliai. Tad ir vykti į purviną, skurdžią, kupiną pavojų Aziją ieškoti egzotikos – kvaila. O kodėl atsiranda žmonių, norinčių tyrinėti Aziją ir studijuoti tokias „retas“ kalbas, kaip kinų ar hindi, sunku suprasti. Juk ten niekada nebuvo nei civilizacijos, nei tikros filosofijos, nei vertingos estetikos.
Kai kurie garbūs Lietuvos filosofai, gydytojai, kultūrologai savo studentams vis dar perša nuomonę, kad Rytų kultūros – visai nereikšmingos. Tokį požiūrį Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro (OC) direktorius, indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius vadina kultūriniu rasizmu.
„Pasakyk, ką manai apie Aziją, aš pasakysiu, kas tu“, – šypteli Indijos, Japonijos, Europos institutuose stažavęsis, JAV ir Lietuvos universitetuose dėstantis A.Beinorius.
- Kokius Rytus matote lietuvių akademinėje erdvėje ir už jos ribų?
- Čia, Lietuvoje, tik po nepriklausomybės pradėjome kurti pagrindus akademinėms Azijos studijoms. Iki tol tik pavieniai lietuviai, kaip Vydūnas, bandė atviriau žvelgti į Rytus. Tarpukariu būta įvairių intelektualinių susibūrimų, tarp jų ir Rericho draugija, bet tai nebuvo gilesnis susidomėjimas. Tad 1994 metais teko viską pradėti bemaž nuo nulio, kaupti biblioteką, burti kolegas, nes ir sovietmečiu Azijos studijų Baltijos šalyse neleido plėtoti.
Mes, priešingai nei buvę kolonizatoriai britai, prancūzai, ispanai, neturime tokios nenutrūkstamos Rytų tyrinėjimų tradicijos nuo senesnių laikų. Turime tik XVII a. misionierių Azijoje Andrių Rudaminą.
Gal ir skamba arogantiškai, kad esame laisvi nuo kolonijinio ideologinio šleifo, kuris buvo giliai persmelkęs daugelio kitų Vakarų Europos šalių orientalistines studijas. OC studentams iš tiesų bandome formuoti adekvatų Rytų suvokimą per darbą su tų regionų kalbomis, tekstinių šaltinių, istorijos, religijos tyrinėjimais.
Visi mano kolegos studijavo Azijos ir Vakarų universitetuose, moka bent vieną Azijos kalbą, didesnė mūsų studentų dalis studijų metais irgi išvyksta mokytis į Rytų šalis. Tai neabejotinai augina ne tik jauną Lietuvos orientalistiką, bet keičia ir pačius studentus kaip asmenybes.
Tačiau pastebėjau, kad Lietuvoje akademinėje terpėje, ypač tarp humanitarų, vis dar gyvas kultūrinis rasizmas. Dalį mūsų intelektualų valdo eurocentrizmas – nuostata, kad būtent Vakaruose susiformavusios vertybės, mąstymo sistemos – pačios teisingiausios. Pavyzdžiui, ką Hėgelis kalbėjo apie Kiniją ir Indiją, dabarties požiūriu, yra visiška nesąmonė, nors jo teiginiai apie Rytus mūsų universitetuose išlieka chrestomatiniais.
Manau, kad už tų eurocentrinių nuostatų slypi neišmanymas, o gal – ksenofobija, tam tikra kultūrinė gynyba, ypač sustiprėjanti globaliame pasaulyje, kur vyksta intensyvi kultūrų, religijų, meno formų, pasaulėžiūrų sąveika ir samplaika. Bet reikia mokėti priimti globalizacijos iššūkius.
Nors Europoje nuo misionierių į Aziją laikų, vadovaujantis padrikomis žiniomis, apie Rytų kultūras dažniausiai buvo diegiamas neigiamas požiūris kaip ideologinis subordinacinis, o vėliau ir kaip kolonijinis įrankis, po Antrojo pasaulinio karo Europa labai pasikeitė ir tapo itin jautri kitataučių, kitatikių paniekinimui – dabar gal net pernelyg aklai neriama į besąlygišką toleranciją. 2 psl. >>
(161)
Tenoras M. Vitulskis pasiners į operos stichiją
29 metų Merūnas Vitulskis pirmuoju savo rečitaliu Nacionalinėje filharmonijoje skelbia naują kūrybos etapą. Dainininkas trečiadienį pasirodys svarbiausioje šalies koncertų scenoje kartu su pianistu Justu Šerveniku. Jauni menininkai parengė spalvingą operų arijų, romansų ir dainų programą, kurios puošmena - itin sudėtingas atlikti Roberto Schumanno vokalinis ciklas „Poeto meilė“.
Žurnalistas R. Bružas motociklu įlėkė į knygą
Režisierius, dokumentinių-istorinių filmų kūrėjas ir užkietėjęs motociklininkas Rimas Bružas pristato pirmąją savo knygą – „Bikerstory.Lt. Motociklizmo istorija Lietuvoje 1918–1945“. Motociklu vyras laksto nuo paauglystės. Jis sako, kad knyga atskleis daug įdomių faktų apie Lietuvos žmonių pomėgį važinėti motociklu ir motociklizmo tradicijas.
„Expo 2012“ parodoje Lietuva bus gintarinė
Po savaitės į Pietų Korėją iškeliaus pirmasis konteineris su Lietuvos paviljono, kuris parodoje „EXPO 2012” virs milžinišku gintaru, ekspozicine įranga. Šiemet Pietų Korėjos Josu mieste nuo gegužės 12-osios iki rugpjūčio 12-osios vyksiančios pasaulinės parodos tema „Gyvieji vandenynai ir pakrantės”.
De Grijė vaidmenį kuriantis dainininkas V. Vyšniauskas tiki idealia meile
De Grijė vaidmenį kuriantis dainininkas V.Vyšniauskas tiki idealia meile „Bohemiečių“ statomos Giacomo Puccini operos „Manon Lesko“ afišoje - intriga. Pagrindinį vyrišką De Grijė vaidmenį kuria dainininkas Kristianas Benediktas. Kas jis ir kaip atsidūrė „bohemiečių“ gretose?
Menininko M. Martinsono taikiklyje – šventi papročiai ir melagystės
Kino kūrėjas ir rašytojas Maris Martinsonas savo naujame romane „Tyli naktis. Be cenzūros“ ir pagal jį statomame filme drastiškai tyrinėja nuodėmingą žmonių prigimtį. Dar prieš metus 51-erių M. Martinsonui nebuvo kilusi mintis kurti romaną „Tyli naktis“ ir juolab – filmą pagal jį. Po „Amaya“ projekto šiam menininkui rūpėjo imtis naujos didelio biudžeto juostos su japonų kino žvaigžde Kaori Momoi. Tačiau sunkmetis darbus surikiavo kitaip. Iš scenarijaus eskizo nedideliam filmui radosi romanas, kurį autorius netrukus pristatys Vilniaus knygų mugėje.
V. Pozneris: „Rusija privalo atsiprašyti Lietuvos už okupaciją“
Baltijos šalys buvo okupuotos – kuo greičiau tai pripažins oficialioji Maskva, tuo palankiau klostysis jos santykiai su Lietuva, Latvija ir Estija. Toks pareiškimas nuskambėjo per patį prezidento rinkimų kampanijos vajų, kuriame pirmu smuiku griežia Vladimiras Putinas, kadaise SSRS žlugimą pavadinęs didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa. Šiuos žodžius ištarė vienas garsiausių Rusijos žurnalistų Vladimiras Pozneris.
Nauja A. Urbonaitės knyga „Cukruota žuvis“: kinų invazija ir pasaulio skersvėjai
Šią savaitę knygynuose pasirodė „Lietuvos ryto” žurnalistės ir rašytojos Audronės Urbonaitės romanas “Cukruota žuvis”. Jį išleido leidykla „Alma littera”. Pirmoji autorės novelių knyga „Posūkyje – neišlėk” apie vėžiu sergančią žurnalistę pasirodė prieš septynerius metus. Debiutas susilaukė net keturių leidimų, pelnė Augustino Griciaus literatūrinę premiją ir buvo išspausdintas 12 tūkst. tiražu. Jūsų dėmesiui – pokalbis su autore apie naująją knygą. Šį vakarą pateiksime ir pirmąją iš šešių šio kūrinio ištraukų.
Mašinų vagis siautėti skatina detalių paklausa
Beveik visi Kauno apskrityje pavogti automobiliai buvo be signalizacijų. Jų savininkai naiviai tikėjosi, jog gamyklinė apsaugos sistema apsaugos mašinas nuo vagių. Nusikaltėlius vogti automobilius skatina didelė detalių paklausa – jos naudojamos perdarant iš Jungtinės Karalystės atgabentas mašinas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus viršininkas Giedrius Skladas ragina žmones susirūpinti savo transporto priemonių saugumu.
Egipto lobiai traukia ir baugina lietuvius
„Mūsų muziejuje saugotą moters mumiją tyrinėjančios ir konservuojančios P. Gudyno centro restauratorės man yra sakę, kad atvežus ją į centrą kažkas lyg ir vaidenasi, girdisi kažkokie keisti garsai“, - šypsojosi Lietuvos muziejuose saugomas Egipto vertybes tyrinėjanti Aldona Snitkuvienė. Ką tik išleista humanitarinių mokslų daktarės A. Snitkuvienės monografija „Lietuva ir Senovės Egiptas“ - ne apie mistinius nutikimus, o apie Lietuvos muziejuose saugomus piramidžių šalies lobius.
Knygą apie Lietuvą sukrėtusius įvykius parašęs E. Knispelis: „Tokio brutalaus nusikaltėlių siautėjimo, kaip buvo prieš dvidešimt metų, neliko“
Kai Latvijos kriminalistai savo šalyje sučiupo vieną labiausiai ieškomų Lietuvos nusikaltėlių Borisą Dekanidzę, perdavė jį mūsų šalies teisėsaugai be jokių dokumentų. „Pasielgėme ne pagal instrukcijas, o pagal savo sąžinę“, - savo veiksmą paaiškino latviai, kurie dėl kilnaus žingsnio neteko darbo. Tai nutiko Rygoje 1993 metų rudenį. Tą keistą laikotarpį, kai pavergtos sovietinės imperijos šalys dar tik budo iš košmaro, o pergalių įkvėpti žmonės degė idealizmu. Maždaug tuo metu į nekrologus pradėjo varvėti įvykiai, sukrėtę Lietuvą.
