Prof. V.Grabauskas: „Kurkim sistemą, kaip savą jaunimą savoje šalyje išlaikyti 
(1)
Dabar turim gerą savo bazę, ir... fiziškai nesutalpiname užsieniečių. Todėl galvojame apie universiteto filialų steigimą kitose šalyse. Žinoma, iš to bus ir pajamų. Tik jei valstybės politika mus apkraus dar didesniais mokesčiais, kas panašu kone į lėšų nusavinimą, tai procesas neišvengiamai ims strigti. Ko tikrai nesinorėtų.
- Kaune, istorinėje Prezidentūroje, vykusiame susitikime su Prezidente, kai buvo aptariama aukštojo mokslo ir studijų reforma, prisiminėte seną liaudies mįslę apie varną. Gal dabar pasakytumėt, kam tos „varnos prireikė“?
- Kodėl varna nenuskrenda į pietus žiemoti? Nes vis grįžta pažiūrėti, ar toli nuskrido. Taigi ją prisiminiau, kai ėjo kalba apie europines lėšas. Realybė yra tokia: po visų tarptautinių, nacionalinių ekspertų vertinimų, ir vėl atsiranda norinčių pakartoti tų pačių projektų vertinimus. O juk projektai numatyti įsisavinti pagal 2007-2013 metų programas, tačiau programos taip ir nepradėtos, todėl mes priversti tūpčioti vietoje.
O dėl reformos irgi ne taip išeina, kaip parašyta. Kas gali prieštarauti strateginiams tikslams - didinti universitetų autonomiją ar gerinti studijų kokybę, jų prieinamumą? Niekas. Bet priėjus prie šių tikslų įgyvendinimo nutolstama nuo pirminio siekio. Buvo galima išvengti nesklandumų iki patvirtinant įstatymą. Bet tie, kurie siūlė sumažinti aiškiai matomas rizikas, apšaukti reformos priešininkais ir žlugdytojais.
- Kiek nuo šių metų už mokslą moka „krepšelio“ negavę Jūsų universiteto pirmakursiai?
- Priklausomai nuo studijų programos: nuo 7 iki 16 tūkstančių litų per metus. Medicinos vientisosios studijos trunka 6 metus. Paskui prasideda rezidentūra. Jei studentas nepakliūna į nemokamą jo pageidaujamos programos studijų vietą, priverstas už mokslą mokėti ir toliau. Užsieniečiams studijos mūsų universitete yra brangesnės negu Lietuvos studentams.
- Manau, sutiksit, kad didžiuma paskolas pasiėmusių lietuvaičių, baigę Jūsų universitetą, lėks į užsienį kuo greičiau užsidirbti ir su bankais atsiskaityti, nes jei liks Lietuvoje dirbti gydytojais, bus priversti ilgai bankams „vergauti“?
- Iš tikrųjų ir dabar mūsų absolventai be problemų įsidarbina išsivysčiusių užsienio šalių ligoninėse. Gaila, bet kai kurie jau ir studijų metais planuoja išvažiuoti, vos tik gaus diplomus. Man skaudu girdėti, jog reikia bent dviejų kartų, kad pasikeistų mūsų mentalitetas ir gyvenimai. Politinius pakeitimus galima per vieną naktį padaryti, mentaliteto pakeisti, - deja, ne. Ir ta mūsų sistema kažkaip nepalanki jaunimui, turim pripažinti visi.
Buvo pradėta diskutuoti: reikia kurti strategiją, kaip iš trečiųjų šalių prisitraukti specialistų medikų, jei mūsiškiai veržiasi Lietuvą palikti. Manau, verčiau kurkim sistemą, kaip savą jaunimą savoje šalyje išlaikyti.
Lietuvoje pažangos yra daug. Ir žmonių, galinčių su vakariečiais kalbėti viena kalba, jau nemažai turime. Gerų specialistų - taip pat, pas juos užsieniečiai atvažiuoja konsultuotis, pasimokyti. Bet medicinos specialistų atlyginimai pas mus irgi turi būti verti kasdienių pastangų gelbstint gyvybes, saugant brangiausią valstybės turtą - žmogų.
(1)
Kanarų salose pristatytas didžiausias Europoje Saulės teleskopas
Kanarų salose pradėjo veikti teleskopas „Gregor“. Tai didžiausias saulės teleskopas Europoje ir trečias pagal dydį pasaulyje. Teleskopo statyboje dalyvavo keturi Vokietijos tyrimų institutai. Atidarymo ceremonija vyko gegužės 21 dieną Tenerifėje, skelbia AFP.
„SpaceX“ sėkmingai į kosmosą paleido krovininę kapsulę
Kalifornijos kosmoso skrydžių bendrovė „SpaceX“ sėkmingai į kosmosą paleido krovininę kapsulę. Tai pirmas privačios kompanijos krovinys, pasiųstas į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), skelbia BBC. Raketa „Falcon 9“ su privačiu kosminiu laivu „Dragon“ sėkmingai pakilo iš paleidimo aikštelės Floridoje 7 val. 44 min. Grinvičo laiku.
Trečdalis vaistų nuo maliarijos yra klastotės
Trečdalis visame pasaulyje vartojamų vaistų nuo maliarijos yra klastotės, skelbia BBC. Mokslininkai, kurie ištyrė septyniose Pietryčių Azijos šalyse vartojamų 1 tūkst. 500 septynių vaistų nuo maliarijos pavyzdžių, nustatė, kad prastos kokybės ir suklastotos tabletės lemia, jog ligos sukėlėjai tampa atsparūs vaistams, todėl gydymas nesėkmingas.
Įminta internautų vaizduotę įkaitinusio povandeninio monstro paslaptis (video)
Povandeninis monstras, banginio placenta ar plastiko lakštas? Jau beveik mėnesį interneto bendruomenė sprendžia mįslę, kas ta paslaptinga būtybė, užfiksuota „Youtube“ vaizdo įraše, paskelbtame balandžio 27 d. Vaizdo įrašas peržiūrėtas jau daugiau kaip 4,75 mln. kartų. Pagaliau savo žodį tarė ir mokslininkai. Vaizdo įrašas su maišo formos pavidalo vandens gyviu dienų dienas kaitino daugybės „Youtube“ vartotojų vaizduotę. Komentaruose buvo pateikiamos versijos nuo ateivio ir giliavandenio monstro iki paprasčiausio žvejybinio tinklo.
Pasaulyje plinta varles masiškai žudantis grybelis
Odos grybelis, vadinamas „Bd“, žudo varliagyvius visame pasaulyje. Plisti organizmui visai to nenorėdami padeda keliautojai. Mokslininkai mano, kad mirtinai pavojingas grybelis yra dviejų kitų ne tokių pavojingų grybelių hibridas. Europoje Bd jau palietė 20 skirtingų varliagyvių rūšių. Batrachochytrium dendrobatidis (Bd) sutrikdo natūralią kalio ir natrio pusiausvyrą gyvūnų organizmuose. Varliagyviai tampa vis labiau mieguisti, nustoja ėsti, ir galiausiai sustoja jų širdis.
Japonijoje ruošiamasi stebėti retą žiedinį Saulės užtemimą
Japonijoje penktadienį vyko gyva prekyba specialiais tamsiais akiniai, laukiant reto žiedinio Saulės užtemimo viename iš tankiausiai gyvenamų pasaulio kampelių. Žiedinis užtemimas įvyksta, kai Mėnulis atsiduria tiesioje linijoje tarp Žemės ir Saulės, uždengdamas beveik visą centrinį šviesulį, išskyrus jo žėrinčius kraštelius.
Nuosavybės teisės įgyvendinimas į žemės sklypą Mėnulyje
Ar teko giedrą vasaros naktį matyti Mėnulio pilnatį? Tikriausiai kiekvienas atsakytume, taip, ir ne kartą - jausmas magiškas. Ne veltui senovės lietuviai manė, kad tai devynragis elnias, japonai įžiūrėjo kiškį, gimė mitai apie vilkolakius ir dangaus dievus.
Japonija paleido į kosmosą raketą su keturiais palydovais
Japonija pirmą kartą komerciniais tikslais į kosmosą paleido reketą su keturiais palydovais. Raketa pakilo iš Tanegašimos kosmonautikos bazės šalies pietuose, praneša agentūra AFP.
Energijos šaltinių ateities perspektyvos
Energija, liaudiškai tariant, yra jėga, kuri gali būti naudojama objektui pajudinti iš vienos pozicijos į kitą. Jėgos poreikis žmonėms neginčytinas, tačiau jo augimas yra šokiruojantis: JAV Energetikos informacijos administracijos teigimu, 2035-aisiais metais pasaulyje parduodamos energijos suvartojimas, lyginant su 2008-aisiais metais, bus išaugęs 53 procentais.
Marso roboto repeticijos - JAV dykumoje
NASA Marso mokslinės laboratorijos komanda praėjusią savaitę Kalifornijos Mohavės dykumoje išbandė marsaeigio „Curiosity“, kuris jau pakeliui į Marsą ir rugpjūčio mėnesį turėtų jame nusileisti, antrininką. Bandomajam marsaeigiui, kuriame pilnai įrengta „Curiosity“ judėjimo sistema, teko įveikti įvairaus nuožulnumo smėlio šlaitus. Tačiau Žemėje išbandytas marsaeigis buvo palengvintas, be kitos įrangos, kad Žemėje svertų tiek pat, kiek „Curiosity“ svers Marse, turinčiame mažesnę gravitacinę jėgą.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|