Mikrotinklaraščiai - kas tai? 
(9)
Tikriausiai visi esame girdėję apie tinklaraščius (dar kitaip vadinamus „blogais“). Tinklaraštis - tai puiki galimybė išreikšti savo mintis, parašyti kažką didelio. Tačiau tinklaraščiai turi problemų. Blogosfera Lietuvoje vis dar nėra panaši į socialinį tinklą. Tinklaraščius sunku „sekti“ naudojant RSS/Atom. Per tinklaraščius ganėtinai mažai bendravimo, trūksta kažkokios žinučių perdavimo sistemos. Jeigu tai problemos, kurias matote jūs, mikrotinklaraščiai jus greičiausiai labai sudomins.
Pirmiausiai, reikėtų pradėti nuo to, jog mikrotinklaraščių principas jums greičiausiai jau yra žinomas, matytas ir jūs patys esate juo naudojęsi, tik to dar nežinote. Tik tai darėte ne specialiai tam skirtose svetainėse, o socialiniuose tinkluose - Facebook, One.lt ir pan. Šie socialiniai tinklai tik pasiskolino mikrotinklaraščių idėją, ji neatsirado juose.
Tiesa, Lietuvoje Twitter nėra susilaukęs didelio populiarumo. Lietuvoje taip pat yra Twitter „kopijų“ - Blake.lt, Vibe.lt. Savo sąskaitas šiose „kopijose“ galima sujungti su Twitter srautu ir taip skelbti žinutes iš vieno puslapio keliuose. Jums užteks atsidaryti Blake.lt (ši vienintelė tarnyba neleidžianti talpinti pranešimus rašant per Twitter) ir išsiųsti iki 140 simbolių žinutę ir ši žinutė akimirksniu bus paskelbta Twitter, Vibe.lt, Facebook ir kitose svetainėse, kurias susiesite su Blake.lt.
Dažniausiai mikrotinklaraščių sistemos žinutės slepiasi po klausimu „ką veiki?“. Dauguma žinučių iš tikrųjų atsako į šį klausimą, o kai kurios tėra įdomios ir aktualios mintys, nuotraukos, nuorodos. Tiesa ta, jog tokios žinutės ne tik nėra laikomos naudingomis, bet netgi priskiriamos „šlamštui“ sudarinėjant statistiką. Kitaip sakant, kitiem žmonėm neįdomu kokią knygą jūs dabar skaitote, kokią arbatą geriate ar kokią dainą dainuojate duše – kaip ir visiem kitiem skaitytojam, reikia kažkokios naudos.
Klausimas tik kaip tos naudos skaitytojas gaus, kai „naudinga“ žinutė tik viena iš šimto. Taigi – galima daryti išvadą, jog jeigu neturite konkrečių tikslų, nežinote kokius srautus sekti ir ką skelbti – mikrotinklaraščiai jums bus tik laiko švaistymas.
Mikrotinklaraščiais verta pradėti naudotis tik tada, kai tikrai turite kuo pasidalinti su kitais, esate tikras, jog parašysite daugiau negu vieną žinutę, galbūt jau turite draugų, kurie jais naudojasi, ir/ar žinote jus dominančių srautų.
Nors sraute iš tiesų pasitaiko naudingos informacijos, tačiau ją reikia ne tik mokėti rasti, bet ir mokėti valdyti savo laiką, jog ta informacija nebūtų pervertinta. Statistika teigia, jog 5% visų Twitter vartotojų yra 75% žinučių autoriai. Tai reiškia, jog likę 95% arba gaišo laiką registruodamiesi sistemoje (21% vartotojų iš viso nėra neparašę nė vienos žinutės), arba tėra skaitytojai, nieko nerašantys.
(9)
S. Jobso žvilgesys ir paprastumas (konkurso rašinys)
Gaila, kad kai kurie žmonės nepripažįsta „Apple“ ir jos vadovo, šaiposi, o konkurentai bando pašiepti „Apple“ kuriamus produktus. Tačiau ar pamąstome, kokį didelį indėlį įnešė „Apple“ su Steve'u Jobsu priešakyje į IT pasaulį, kuris tobulėjo palyginti lėtai? „Apple“ tiesiog davė injekciją, kurdama tobulus ir vartotojui mielus bei paprastu naudojimu žavinčius produktus. Jausdami spaudimą, keisti gaminius pradėjo ir kiti gamintojai, kurie nesugebėjo būti vienu žingsniu priekyje.
Italų matematiko sukurta paieškos sistema „Volunia“ meta iššūkį „Google“
Italas matematikas, kurio atradimais pasinaudota kuriant paieškos sistemą „Google“, pirmadienį pristatė naują paieškos sistemą, kuri, kaip jis tikina, bus pajėgi konkuruoti su „Google“. Naujoji paieškos sistema, pavadinta „Volunia“, leis vartotojams peržiūrėti tam tikrų tinklalapių komponentus, padėsiančius greičiau surasti tokia pat tema besidominčius asmenis ir bendrauti su užregistruotais vartotojais, tuo pačiu metu besilankančiais tuose pačiuose tinklalapiuose.
Mistinis „iPhone“ laikas – 9 val. 42 min.
Tikri kultinio kompanijos „Apple“ telefono fanatikai seniai pastebėjo keistą reiškinį – visose reklaminėse nuotraukose, kuriose matyti „iPhone“ ekranas, telefonas rodo tą patį laiką – 9 val. 42 min. Atlikę eksperimentą išsiaiškinome, kad „iPhone“ be aštuoniolikos minučių dešimtą ryto atrodo lygiai taip pat gražiai, kaip ir likusį paros laiką – taigi ši priežastis atpuola. Tad kokia gi priežastis?
Pagal Indijos nurodymą „Google“ ir „Facebook“ pašalino netinkamą turinį
Indijos „Google“ iš savo interneto paieškos sistemos duomenų bazės pašalino tinklalapius, kuriuos Indijos politikos ir religijos lyderiai įvertino kaip įžeidžiančius, informuoja AP. Taip „Google“ laikėsi teismo priimto nuosprendžio, sukėlusio nerimą dėl cenzūros didžiausioje pasaulio demokratijoje.
ESET pristatė verslui skirtą antivirusinę apsaugą
Saugumo sprendimų kūrėja ESET pristatė naujos kartos, verslui skirtos antivirusinės apsaugos „ESET Endpoint Security Suite“ ir „ESET Endpoint Security“ bandomąsias versijas. Šiemet 25-ąjį veiklos jubiliejų švenčianti kompanija kviečia IT administratorius nemokamai išbandyti šiuos naujus sprendimus.
„Facebook“: jūs esate ne vartotojai, jūs esate produktas
Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ paskelbė, jog ketina parduoti savo akijų biržoje. Šio žingsnio laukia tūkstančiai investuotojų visame pasaulyje. Išankstiniais vertinimais kompanija verta 100 mlrd. dolerių. Kas yra „Facebook“? Kaip jis gauna milijardą dolerių pelno per metus? Tai – reklamos kompanija ir vartotojas yra reklamos užsakovas, kuris perka jūsų dėmesį.
Televizija užkariauja internetą
Kas pasakė, kad internetas — televizijos žudikas? Priešingai — šiuolaikinės technologijos televizijų kompanijoms ir žiūrovams suteikia dar daugiau galimybių. Jau beveik dvi savaites internautai gali mėgautis tiesioginėmis “Lietuvos ryto” televizijos transliacijomis atnaujintame puslapyje tv.lrytas.lt. Jis portale lrytas.lt pakeitė puslapį, kuriame anksčiau galima būdavo peržiūrėti vaizdo reportažus.
„Apple“ pripažino – Kinijos gamyklose vergovė, savižudybės ir vaikų išnaudojimas
Perskaičius kompanijos „Apple“ ataskaitą apie darbo sąlygas jų tiekėjų gamyklose, apima siaubas. Tačiau kinų darbo sąlygų priežiūros aktyvistai teigia, kad tai viena geriausių darbo vietų darbininkams – kitų kompanijų gamyklose padėtis dar blogesnė. Tačiau vis didinančiai pajamas „Apple“ pakaktų paaukoti tik 2 proc. nuo pelno, kad išspręstų visas problemas.
ACTA, PIPA, SOPA: sąmokslas prieš interneto laisvę, ar nuosprendis piratams? (II dalis)
Taigi, ką labiausiai gina ACTA, PIPA ir SOPA – kūrėjus ar korporacijas? Ar tikrai taip jau blogai tas piratavimas? Atrodo, ir autoriai jau prisitaikė, ir kino filmus bei kompiuterines programas kuriančios kompanijos vis didesnius pelnus žeriasi. Ir nemokamų programėlių tiek nebūtų, jei jų kūrėjai tikėtųsi jas pelningai parduoti, ar, neduok Dieve, privalėtų mokėti visiems, kieno autorines teises jų programėlė bent iš tolo palietė. O be nemokamų programėlių išmaniųjų telefonų niekam nereikėtų. Be galimybės nemokamą muziką bei filmus siųstis plačiajuostis internetas greitai taptų siaurajuosčiu. Matote, kiek pateisinimų vagims?
ACTA, PIPA, SOPA: sąmokslas prieš interneto laisvę, ar nuosprendis piratams? (I dalis)
Kai JAV Kongresui buvo pasiūlyti du nauji įstatymai – STOP interneto piratavimui aktas (SOPA) ir IP apsaugos aktas (PIPA) – JAV žodžio laisvės gynėjai bei nemokamos informacijos platintojai vieningai stojo į kovą. Pernai lapkričio 16 d. daugelis JAV interneto kompanijų dalyvavo „Amerikos cenzūros dienos“ akcijoje ir papuošė savo logotipus žodžiais „STOP cenzūrai“.
