Lrytas.lt biblioteka: 116. I.Anelauskaitė. „Skambėjimas atskirai“ 
(1)
Debiutuojančios autorės Ievos Anelauskaitės lyrikos knyga „Skambėjimas atskirai“ patraukia atsargiu ir nuoširdžiu prisilietimu prie žmogaus jausmų, stebina šiandien gana retais gamtos sukeltų pojūčių išgyvenimais ir poetine raiška, neįprastai autorės lūpomis suskamba ir nustebina , regis, visiems puikiai žinomos metaforos.
Knygą „Skambėjimas atskirai“ galima palyginti su muzikos kūriniu, susidedančiu iš keturių dalių - „Aš“, „Tu“, „Mudu“ ir „Skambėjimai“ – kurių kiekviena turi savo dalinę temą ir raišką, tačiau visas jas sieja nesumeluota moters sielos istorija, kurioje įvairiais sąskambiais girdimas amžinasis „dviejų“ leitmotyvas: vėjas ir saulė, dangus ir žemė, lietus ir vaivorykštė, Jis ir Ji.
Savo įspūdžiais apie „Skambėjimą atskirai“ dalijasi Vytenis Pauliukaitis: „Mane labai nustebino ir pradžiugino ši knygelė. Radau joje daug tikrumo, natūralumo, emocijų šviežumo ir minties grožio“, - sako daugiau su televizija, muzika ir šokiu nei poezija susiduriantis visiems gerai žinomas režisierius.
Natūralumo ir šviežumo knygelei suteikia ne tik turinys, bet ir apipavidalinimas. Vasariška viršelio pieva sušildo net ir žvarbią rudens dieną. Knygą iliustravusi šiaulietė Laura Buzienė, kaip ir lyrikos autorė – nėra profesionalios menininkės. Kurdamos knygelės išorę, abi moterys siekė, kad knyga būtų harmoninga - graži ir šilta.
„Į šią knygą sudėjau tai, kas manyje gyveno, skambėjo, kuo kvėpavau. Norėčiau, kad skubėdami savo kasdienybėse mes sugebėtume kartkartėmis stabtelėti, išvysti mažus gyvenimo stebuklus: smilgą šalikelėje, vaivorykštę, išgirstume sniego girgždėjimą. Norėdami suskambėti patiems sau ir kažkam šalia savęs, turime įsileisti į save mus supantį pasaulį, bei jį atspindėti.“ – sako Ieva A.
„Rudens darganoje, siaučiant vėjams ir pirmosioms šlapdriboms, neretai pasijuntame mažyčiai, bejėgiai, ieškome šilumos, jaukumo ir tikrumo. Gal, vakarams ilgėjant, rastume laiko apdovanoti save “žodžiais, suvertais tarsi žemuogės ant smilgos, kad juos prarytume po vieną ir įkristų jie giliai į širdį“, - šypsosi autorė.
Neseniai Ieva A. kartu su VšĮ „Kultūros artelė“ pradėjo naują literatūrinį edukacinį ciklą vaikams ir jaunimui, „Žodžiai nuo smilgų“, kuris darniai papildo projekto „Kurk Lietuvoje“ meninės saviraiškos galimybes. Grožinė literatūra (ypač – poezija) leidžia įsiklausyti į savo sielos virpesius, padeda išlaisvinti jausmus, skatina imlumą bei atvirumą.
„Norėčiau, kad augdami vaikai mokytųsi atidžiau žvelgti į pasaulį, pastebėtų mažus stebuklus artimiausioje aplinkoje – gamtoje, žmonėse, netgi buityje. Kad skaitymas taptų jiems atgaiva sielai, o kūryba – savęs ieškojimu ir pasidalijimo džiaugsmu“ – sako „Žodžiai nuo smilgų“ sumanytoja Ieva A.
Ievos Anelauskaitės knygą „Skambėjimas atskirai“ nedideliu tiražu išleido leidykla „Žaltvykslės knygos“. Knygą įsigyti galima vieninteliame - Katedros knygyne, Šventaragio g. 4, Vilniuje.
(1)
Lrytas.lt biblioteka: 609. „Atleisk“: knyga stipresnė už laidą
Knygyne išvydusi Palmiros Galkontaitės knygą apie TV laidos „Atleisk“ kūrimą, suraukiau nosį. Itin nemėgstu garsiai reiškiamo sentimentalumo gyvenime, o TV ekrane jį laikau sutirštintu kiču ir banalybe. Tačiau smalsumas nugalėjo, ir aš ją atsiverčiau. Esu iš tų, kurie labiausiai puolė šią laidą per kadaise itin populiarų konkursą „Ad rem“, vertinusį televizijos žurnalistų darbus. 1999 metais, kai „Atleisk“ pasirodė eteryje, vos po kelių laidų parašiau ironišką recenziją apie tariamą „nuoširdumą“, skirtą eteriui.
Lrytas.lt biblioteka: 608. S. Jobsas. „Įžvalgos“
Steve'as Jobsas. "Įžvalgos". Sudarė George'as Beahmas. Iš anglų kalbos vertė Darius Kaunelis. Vilnius, "Baltos lankos", 2012.
Lrytas.lt biblioteka: 607. J. Kerouacas „Big Suras“
Jack Kerouac. „Big Suras“. Iš anglų kalbos vertė Saulius Repečka. Vilnius, „Baltos lankos“, 2012.
Lrytas.lt biblioteka: 606. C. McCullough. „Misalongio moterys“
Colleen McCullough. „Misalongio moterys“. Iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė. Vilnius, „Tyto alba“, 2012.
Lrytas.lt biblioteka: 605. D. Dilytė. „Senovės Romos kultūra“
Dalia Dilytė. „Senovės Romos kultūra“. Vilnius, „Metodika“, 2012.
Lrytas.lt biblioteka: 604. J. Burdettas. „Bankoko 8“
Paslaptingos žmogžudystės, kurias tirdami pagrindiniai veikėjai – policijos detektyvai – netenka savo porininkų, nei literatūroje, nei kine nieko jau nebestebina. Tokiu atveju siužetas plėtojamas gana standartiškai – gedintis pareigūnas pasižada siekti keršto ar teisingumo ir, dažniausiai pats vienas veikdamas be didesnių skrupulų, ilgainiui išnarplioja bylą ir patiria tam tikrą dvasinį nušvitimą.
„Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (III): Kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymas. Istorija, iš tiesų verta Agathos Christie romano
Tai iš tiesų neeiliniai įvykiai. Viskas, kas susiję su kunigo Ričardo, kaip jį vadino draugai, nužudymu ir jo žudikų byla yra ypatinga: amžiaus byla, amžiaus laidotuvės, amžiaus pabėgimas iš Lietuvos saugumiečių rankų, FTB mokyklų vadovėliuose aptariama operacija kaip Jungtinės Karalystės slaptosios tarnybos kartu su Lietuvos policija ir prokuratūra perėmė Kauno „daktarų“ grupuotės narių bandomus parduoti paveikslus iš kunigo kolekcijos... Tai iš tiesų, anot buvusio generalinio prokuroro Kazio Pėdnyčios, verta Agatos Kristi romano.
„Cukruota žuvis” (III): Moterys sensta ne nuo klimakso
Ištrauka iš Audronės Urbonaitės knygos „Cukruota žuvis”. III dalis: Moterys sensta ne nuo klimakso. Ėmiau šnipinėti savo kinus. Pradėjau įtarti, kad jie sukti ir savanaudžiai, nors man patiktų galvoti gerai apie tuos, kurie mane pakeis šioje pasaulio dalyje. Vakarais pėdindavau į „Raudonojo drakono“ kiemą. Jisai nešvarus, neapšviestas ir duobėtas. Plastikinės šiukšlių dėžės dvokia restorano atliekomis, bet katės jų neėda.
„Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ (II): Kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymas. Kaip jie tai padarė
Kodėl buvo taip sunku įminti kunigo Ričardo Mikutavičiaus dingimo mįslę? Kas buvo labiausiai suinteresuoti, kad kunigas būtų paskelbtas dingusiu be žinios? Kodėl atliekant ekshumaciją ir ieškant kunigo palaikų reikėjo atkasti net tris kapavietes Karmėlavos kapinėse? Vėliau spaudoje ir per televiziją generalinės prokuratūros ir VSD vadovai ilgai ginčijosi, kam ir kieno institucijai priklauso daugiau laurų, jog buvo atskleistas amžiaus nusikaltimu vadintas įvykis.
„Cukruota žuvis” (II): Žiau-riai ne-re-a-liai!
Ištrauka iš Audronės Urbonaitės knygos „Cukruota žuvis”. I dalis: Minkšta ir nepakaltinama. Bandžiau mokyti tą vaiką gero elgesio. Rodžiau savo anūkei knygas, sugrūstas lentynose, ir siūliau žiūrėti paveikslėlius iš enciklopedijos. Išvydusi joje kiniškus miestus, ji niekinamai išsiviepdavo. Pripirkau lietuviškų pasakų. Penkiskart per dieną abidvi klausėme apie lapę snapę. Maniau, kad man pačiai išdygs pūsta rusva uodega.
