Latvija – pirmasis kritęs Baltijos tigras, Lietuva bus antra? 
(106)
Jei gyva, dar nereiškia, kad sveika. Tarptautinė parama išgelbėjo Latviją nuo pragaišties. Praėjusių metų rudenį, per patį krizės įkarštį, Latvijos nesėkmė galėjo atnešti milžiniškų nuostolių visai ES. Pirmiausia likusiose Baltijos šalyse, kur taip pat sproginėja paskolų burbulai, o valiutos, kaip ir latas, susietos su euru. Latvijos žlugimas galėjo sužeisti Švediją (kurios bankai nesaikingai skolino latviams, estams ir lietuviams) ir supurtyti toliau esančias pokomunistines ekonomikas, pavyzdžiui, Vengriją.
Prabėgus metams ir Latvijai gavus milijardus eurų paramos, padėtis ne tokia dramatiška. Estija, Vengrija ir kai kurios kitos šalys šiek tiek stabilizavo padėtį. Švedijos bankai surinko daugiau kapitalo, nors ir už didelę kainą. Bet Latvijoje - vis dar betvarkė. Ką daryti negali nuspręsti nei netvirta jos koalicinė vyriausybė, nei Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) ar Europos Komisija.
Tiesa, šioks toks pagerėjimas juntamas. Tragiškai susitraukusi ekonomika (šiemet BVP greičiausiai sumažės 18 proc.) nuo 2010-ųjų pabaigos vėl pradės augti – bent jau taip prognozuojama. Importo sumažėjimas padėjo sutvarkyti užsienio prekybos balansą. Latas vis dar susietas su euru. Vartojimo prekių kainos ir privataus sektoriaus algos ėmė staigiai kristi – šią žiemą šildymas Rygoje kainuos trečdaliu mažiau nei pernai. Optimistai tikisi, kad Latvija taps antruoju Honkongu – lanksčia ekonomika su fiksuotu valiutos kursu. Šalis jau ištvėrė tai, ką 1997-1998 metais per finansų krizę išgyveno Azija.
Gali pavykti ir šįkart. Visus metus pranašavę devalvaciją bankininkai dabar nebėra tokie įsitikinę. Apklausos rodo, kad nors latviai labai nepatenkinti savo politikais, jie tvirtai palaiko (du trečdaliai apklaustųjų) fiksuotą valiutos kursą.
Latvijos bėdos vis dar rimtos. Valdžia atvirai riejasi su centriniu banku. Dešimtmetį aplaidžiai tvarkyti valstybės finansai šalį labai susilpnino. TVF skundžiasi, kad jai sunku sužiūrėti, kaip latviai leidžia gautą paramą. Silpna koalicinė vyriausybė, neatsispirianti galingų verslininkų ir partijų lyderių spaudimui, iki šiol nesugebėjo įgyvendinti visų taupymo planų, kuriuos gruodį pažadėjo TVF, ES ir kitiems skolintojams.
Latvija beviltiška, kai reikia reformuoti valstybės valdymą, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą (mokytojų ir gydytojų įdarbinta daugiau, nei jai reikia). Nors laikraščių antraštės skelbia apie žiaurų algų mažinimą, to dar nepakanka. TVF užsirūstino ant Latvijos vyriausybės, nuslėpusios du į biudžeto ataskaitas neįtrauktus „kyšių fondus“.
Spalio pradžioje atrodė, kad ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis nenori imtis išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo, reikalingo tam, kad iki 2010 metų būtų įmanoma sumažinti biudžeto deficitą iki 8,5 proc. BVP. Už tai jis sulaukė griežtų priekaištų.
Švedijos finansų ministras Andersas Borgas pareiškė, kad tarptautinių rėmėjų kantrybė „turi ribas“ (jo šalis ir kitos Skandinavijos valstybės pažadėjo 10 mlrd. Švedijos kronų (3,3 mlrd. litų), paskolą).
Už finansus atsakingas ES komisaras Joaquinas Almunia net atskrido į Rygą, kad paragintų latvius dar labiau susiveržti diržus. Nors V.Dombrovskis, atrodo, sureagavo į pastabas, daugelis partnerių, ypač TVF, abejoja, ar jo vyriausybei užteks galios ir valios įgyvendinti būtinas reformas. Dalis TVF atstovų įsitikinę, kad devalvacijos nepavyks išvengti. Vis dėlto kiti ekonomistai mano, kad žala Latvijos patikimumui tokiu atveju pranoktų laimėtą pranašumą eksporto rinkose. Be to, niekas nenori primesti lato devalvacijos šaliai, kuri jos nenori. 2 psl. >>
(106)
Kas laukia Graikijos – ar drachma, ar geuras?
Išsilaikyti siūbuojančiame euro zonos laive Atėnams gali ir nepavykti. Todėl šiai šaliai ekspertai siūlo įvairių išeičių, tik – be euro. Vilčių, kad birželio 17 dieną vyksiančiuose Graikijos parlamento rinkimuose laimės tarptautinių kreditorių reikalavimus pasirengę vykdyti politikai, labai mažai. Kas bus, jei Atėnai atsisakys paklusti Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos centrinio banko (ECB) ir ES nustatytoms žaidimo taisyklėms? Aišku tiktai viena – be šių institucijų paramos šalis netrukus bankrutuos.
Kas antras vokietis euro įvedimą vadina klaida
Nesiliaujant skolų krizei Europoje, beveik kas antras vokietis apgailestauja dėl euro įvedimo. Maždaug tiek pat gyventojų mano, kad bendroji Europos valiuta buvo teisingas pasirinkimas, rodo nuomonės tyrimo instituto „Infratest dimap“ atlikta apklausa.
Kainų komisija prognozuoja, kad kitą sezoną šiluma Lietuvoje brangs 4 proc.
Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje kitą šildymo sezoną augs 4 proc., prognozuoja Kainų komisija. Praėjusį šildymo sezoną ji augo 18 proc. Šiluma Vilniuje, komisijos skaičiavimais, brangs 5,9 proc. iki 28,48 cento už kWh, Kaune - 6 proc. iki 30,49 cento, Klaipėdoje - 2,4 proc. iki 25,69 cento, Šiauliuose - pigs 9 proc. iki 24,88 cento. Numatoma, kad 2012-2013 metų sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina bus 27,22 cento už kilovatvalandę (be PVM. - Red.), arba 4 proc. didesnė nei per 2011–2012 metų sezoną.
Seimas imasi pataisų, kurios leistų lengviau konkuruoti šilumos gamintojams
Seimas priėmė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytas įstatymo pataisas, kurios nepriklausomiems gamintojams leistų lengviau konkuruoti šilumos ūkyje. Seimas antradienį po pateikimo pritarė Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma suvienodinti ir palengvinti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklų sąlygas ir taip užtikrinti konkurenciją. Toliau pataisos bus svarstomos birželio 21 dieną. Pataisos numato, kad Kainų komisija nustatytų naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygas, privalomas visoms šilumos gamybos įmonėms, ji taip pat turėtų tvirtinti standartines šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas.
„Vilniaus viešasis transportas“ iš aukcionų biudžetą tikisi papildyti beveik 10 mln. litų
„Vilniaus viešasis transportas“ viešuose aukcionuose birželio 28 ir 29 dienomis parduos nekilnojamąjį turtą. Planuojama, kad taip įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ biudžetas bus papildytas beveik 10 mln. Lt.
Energetikos ekspertų diskusijose - siūlymai imtis priverstinės renovacijos
Į konferenciją Vilniuje susirinkę šalies energetikos ekspertai, šilumos tiekėjai ir teisininkai ragino valstybę aktyviau skatinti daugiabučių renovaciją ir biokuro suvartojimą šilumos gamyboje. Renginio organizatoriai teigė siekę šioje konferencijoje depolitizuoti diskusijas šilumos ūkio valdymo tema. Konferencijoje „Šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymas: esama situacija ir galimybės“ vieni pagrindinių siūlymų mažinant gyventojų ir valstybės lėšų švaistymą šildymui.
Graikijos bankams slapta skirta 100 mlrd. eurų
Graikijos centrinis bankas slapta skyrė šalies bankams 100 mlrd. eurų paramą, pritarus Europos centriniam bankui, rašo „The Financial Times“. Kaip rašo laikraštis, lėšos skirtos per skubios kreditavimo paramos mechanizmą (emergency liquidity assistance, ELA). ECB neskelbia, kiek ir kam buvo skirta lėšų per ELA.
„Facebook“ akcijų kaina smuko, nes analitikai abejoja jos perspektyvomis
Penktadienį biržoje debiutavusios „Facebook“ akcijos pirmadienį smuko 11 proc. - iki 34 dolerių, nes investuotojai abejoja ar biržos naujokei pavyks pateisinti lūkesčius. Pradinė „Facebook“ akcijų kaina pirminio viešojo pasiūlymo (IPO) metu siekė 38 dolerius, praneša BBC. Kritikai teigia, kad pradinė akcijų kaina, pagal kurią bendrovė įvertinta 104 milijardais dolerių, buvo per didelė, kiti tvirtina, kad spręsti dar anksti.
Prancūzai parduos tūkstantį viešbučių JAV už 1,5 mlrd. eurų
Prancūzijos viešbučių operatorė „Accor“ susitarė su JAV fondu „Blackstone“ dėl viešbučių tinklo pardavimo Jungtinėse Valstijose už 1,5 mlrd. eurų, skelbiama „Accor“ pranešime spaudai.
A. Kubilius: „Dėl mažesnių dujų kainų su „Gazprom“ turi derėtis „Lietuvos dujos“
Rusijos koncernui „Gazprom“ pastaruoju metu mažinant dujų kainas Europos pirkėjams, dėl mažesnių dujų kainos Lietuvai turėtų derėtis bendrovė „Lietuvos dujos“, tvirtina premjeras Andrius Kubilius. Anot jo, Lietuvos Vyriausybės atstovai su „Gazprom“ derasi dėl šalies dujų sektoriaus pertvarkos. „Noriu pastebėti, kad dėl dujų kainų susitaria ne Vokietija, o susitaria Vokietijos kompanijos su „Gazprom“, susitaria Italijos kompanijos, susitaria kitų šalių kompanijos. Aš tikėčiausi, kad to paties turėtų siekti ir „Lietuvos dujos“ kaip kompanija, kuri atsakinga už didžiąją dalį į Lietuvą importuojamų dujų kainos“, - interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|