ELTA ir lrytas.lt inf.
Eidama 99-uosius metus penktadienį mirė tapytoja Monika Bičiūnienė.
 |
Būdama garbaus amžiaus M.Bičiūnienė neatsisakė kūrybos, tačiau dirbo nebe su aliejiniais dažais, o su pastelėmis.  T.Černiševas (ELTA) |
Vienos garsiausių Lietuvoje tapytojų primityvisčių vardas įrašytas Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje, publikavusioje kelias jos paveikslų reprodukcijas ir kūrybinę biografiją.
Pirmąjį darbą „Meno gryčiutė“, vaizduojantį dūminę gryčią, kurioje dailininkė gimė ir augo, M. Bičiūnienė nutapė apie 1960-uosius metus.
M.Bičiūnienė, kilusi iš Rokiškio krašto žvejo šeimos, teptuką į rankas paėmė sulaukusi daugiau kaip 50 metų, paskatinta sūnaus - tapytojo Rimo Bičiūno. Jos kūryba labai greitai įgavo pripažinimą. Nuo 1962 m. darbai eksponuojami Lietuvos ir užsienio parodose. Per keturis dešimtmečius nutapyta tūkstančiai paveikslų, pasklidusių ne tik po parodas, muziejus, bet ir privačias kolekcijas.
Daugiausia liaudies dailininkė sukūrė kaimo buities vaizdų, nors pati kelias dešimtis metų gyveno Vilniuje. Pasak dailėtyrininkų, M.Bičiūnienės vaizduojamas pasaulis kupinas pirmapradžio įspūdžio gaivumo, nesukaustytas jokių kanonų. Dailininkė priskiriama tokiam dailininkui tipui, kuriuos meno tyrinėtojai vadina naiviais primityviaisiais „sekmadienio tapytojais“. M. Bičiūnienei įgimtas jautrios koloristės talentas, jai svarbu kuriamo pasaulio ritmas ir pakili nuotaika. Tapytojos kūryba dažnai lyginama su paprasta melodinga liaudies daina.
Per 30 metų dailininkė sukūrė daugiau negu 2 tūkstančius paveikslų. Jos kūriniai buvo eksponuoti daugelyje pasaulio šalių ir pelnė tarptautinį pripažinimą.
Anot M.Bičiūnienės sūnaus, žinomo tapytojo R. Bičiūno, liaudies dailininkų kūryba - spontaniška, tačiau retai šalia jų būna profesionalus dailininkas, žinantis, kaip svarbu, kad paveikslas būtų nutapytas naudojant tinkamas medžiagas ir išliktų ilgam.
Būdama garbaus amžiaus M.Bičiūnienė neatsisakė kūrybos, tačiau dirbo nebe su aliejiniais dažais, o su pastelėmis. „Man patinka piešti. Jei nepatiktų - nepieščiau. Miego nenorėdama, gulėdama, sugalvoju, o ant rytojaus nupiešiu“, - yra sakiusi liaudies dailininkė, portretus tapiusi iš atminties.
M.Bičiūnienės kūryba - kaip ir jos gyvenimas: viena pusė pasakoja apie archaiško Lietuvos kaimo žmones, jų darbą ir šventes, o antroji vaizduoja miesto būtį. Jos paveiksluose nuolat vaizduojami šokantys, dainuojantys ir dirbantys kaimo žmonės, puošnūs jų trobesiai ir gėlių darželiai, medžiai, žydinčios pievos, paukščiai, gyvulėliai.
