Ligoninės priimamasis: kas padės žmogaus negirdinčiai sveikatos apsaugai? 
(69)
Spalio 8 d. A.Laurinavičius, būdamas Vilniuje, telefonu bandė išsiaiškinti, kurioje Klaipėdos vietoje yra greitosios pagalbos automobilis. Tai truko penkias valandas. Klaipėdoje jis tuo metu būti negalėjo, nes slaugė po operacijos atsigaunančią senyvo amžiaus motiną.
Pasipiktinęs tuo, kad neįgali, daug epilepsijos priepuolių patirianti jo sesuo nebuvo paguldyta į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, A.Laurinavičius kreipėsi į visas su sveikatos apsauga susijusias institucijas, prašydamas nuodugniai ištirti jo atvejį. Šiuo metu jis atsakymų laukia ne tik iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, konservaoriaus A.Matulo, bet ir iš Lietuvos prezidentės D.Grybauskaitės.
Kokius atsakymus pateiks minėtos institucijos? Kaip greitai jos reaguos į eilinio piliečio eilinį skundą, kaip sugebės atsiriboti nuo užkulisinio spaudimo ir į šią istoriją pažvelgti objektyviai?
Vis dėlto svarbiausi klausimai yra kitokie – kaip giliai į šią problemą jos pažvelgs, kaip giliai išanalizuos priežastis, kurios leido tokiai situacijai atsirasti ir kokių priemonių ministerija ir valstybė imsis, kad tokių eilinių piliečių eilinių skundų girdėtume kuo mažiau.
Nejaugi normalu, kai tas pats žmogus vienu metu skirtinguose miestuose turi globoti ir prižiūrėti dvi sunkiai sergančias moteris? Nejaugi normalu, kai vienoje ragelio pusėje – dešimt epilepsijos priepuolių per dieną patirianti psichiškai neįgali moteris, o kitoje – fiziškai, emociškai ir psichologiškai pervargęs, nuo nežinios įsitempęs žmogus, turintis nepaprastai gerą nuovoką, jei pagal kelias nuorodas, tokias kaip „prie šviesoforo“, „prie didelio namo“, „ten, kur daug medžių“, sugeba susiorientuoti, kuria Klaipėdos gatve skuodžia greitosios pagalbos automobilis.
O kaip yra likusioje Europos Sąjungoje? Tokioje situacijoje A.Laurinavičiaus garbaus amžiaus motinai slaugyti valstybė būtų paskyrusi socialinius darbuotojus, kurie tenkintų visus svarbiausius senyvos moters poreikius. Socialinis darbuotojas būtų paskirtas ir A.Laurinavičiaus seseriai.
Lietuva jau daugybę metų ruošia universitetinio lygio socialinius darbuotojus. Tačiau dauguma jų, užuot buvę priešakiniuose tarnavimo ir paslaugų frontuose, sėdi kabinetuose ir dėlioja popieriukus iš vienos vietos į kitą. Tad pats svarbiausias klausimas, į kurį, visų pirma, turi atsakyti valstybė, yra toks: kodėl A.Laurinavičiui nebuvo paskirta jokia socialinė pagalba? Jau dabar ausyse skamba lietuviškosios biurokratijos atsakymas – jis neprašė.
Anglijoje tokios pagalbos prašyti ir nereikėtų. Senyvo amžiaus pacientai iš ligoninės išrašomi tik tada, kai įsitikinama, kad namuose esantys žmonės sugebės patys susitvarkyti. Toje šalyje puikiai suvokiama, kad darbingo amžiaus žmogus, turintis tarnybą, nėra pajėgus to padaryti.
Jei tokia istorija nutiktų Anglijoje, būtų sudaryta valstybinio lygio komisija, kuri išanalizuotų visas priežastis, padaryta valstybinio lygio analizė ir, remiantis tuo, būtų bandoma tobulinti sistemą. Ar pasinaudos tokiomis progomis Lietuvos institucijos? Ar jos ieškos kaltų ir nekaltų, atsakingų ir neatsakingų bei bandys šią kasdien pasitaikančią istoriją kuo greičiau ištrinti iš atminties, kad niekas jiems netrukdytų ramiai gyventi? 2 psl. >>
(69)
Lietuviškas humoras atsiduoda kareivinių kojinėmis
Po ilgos pertraukos į televiziją sugrįžtantis humoristas Artūras Orlauskas - Zakarauskas labai taikliai apibūdino lietuviško humoro situaciją: lietuvius esą juokinti sunku, nes beveik visi intelektualai išvyko svetur, o šalyje liko tik pensininkai ir šiaip žmonės, kurių veidai ir sąmonė išvagoti raukšlių. Tačiau tai būtų tik dalis bėdos. Tikroji lietuviško humoro nelaimė yra ta, kad jo šaknys vis dar siurbia kūrybinius syvus iš seksizmu persisunkusio sovietmečio, konkrečiai – iš sovietinių priprakaituotomis kojinėmis prasmirdusių kareivinių ir nužmoginančių kalėjimo kamerų.
Įstatymų brūzgynuose pasiklysta net jų leidėjai
Istorikai teigia: jeigu senovės graikai būtų turėję konstituciją, jie būtų užvaldę pasaulį. Lietuva turi 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtą savo Konstituciją. Būdama Abiejų Tautų Respublika (Lietuvos ir Lenkijos valstybės), turėjo 1791 m. gegužės 3 d. priimtą pirmąją rašytinę Europos konstituciją. Tai buvo antroji pasaulyje rašytinė konstitucija po JAV 1790 m. įsigaliojusios konstitucijos. Daugiau istorikų iniciatyva po ilgų diskusijų gegužės 3-iąją atmintina diena Seimas pripažino tik 2008 metais.
Partijos spektakliai – be staigmenų
Viena sričių, kur didieji reformatoriai konservatoriai ištikimai tęsia visų savo pirmtakų tradicijas, – konkursai į postus valstybės tarnyboje. Kuo postas šiltesnis, tuo konkursas fiktyvesnis.
Valstybė už studijas permoka keletą kartų
Švietimo ministras kartu su premjeru vasario 2 d. kiek netradiciškai atidarė studijų parodą „Litexpo“ parodų rūmuose. Gana greitai viešumoje pasklido ir informacija, kad šiemet bus pasiūlyta daugiau kaip 17 tūkstančių nemokamų studijų vietų. Būtų gražu, jeigu turėtume sąmoningus abiturientus ir kokybiškas studijas. O dabar turime studijų mugę.
Kodėl pleška Lietuvos bažnyčios?
Taip ar labai panašiai buvo pavadinta praėjusią savaitę Seime surengta spaudos konferencija. Į ją žurnalistus sukvietė ir savo didžiulį rūpestį čia išsakė Seimo narys Naglis Puteikis bei Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Krinta į akis, jog šie žmonės gaisrą Tytuvėnų ansamblyje suvokia labai skaudžiai pergyvendami tai asmeniškai, „imdami į širdį“ visą nelaimės mastą, nesugebėdami nuslėpti to, jog yra krečiami nerimo drugio konvulsijos.
Kaimynus marina ne meras, o šaltis
Vilniaus meras A. Zuokas trinktelėjo kumščiu į stalą: „Kad daugiau „kaimynų” per televiziją nematyčiau! Kad jie dingtų iš radijo!” Turbūt nerasime lietuvio, nemačiusio ar negirdėjusio reklamų apie gerai sugyvenančius kaimynus. Taip dar prieš pirmąją šio šildymo sezono sąskaitą ėmė reklamuotis sostinei šilumą ir karštą vandenį tiekianti bendrovė „Vilniaus energija”.
Nesukat galvos? Ir nereikia
Lietuvos interneto erdvė, jau pavargusi nuo pasakojimų apie emigrantus ir pasilikusius, neseniai sumirgėjo dar viena visiškai neišskirtine istorija: lietuvė Aistė dirba valytoja Norvegijoje ir yra viskuo patenkinta. 24 metų Aistė sako: „Gali sau laisvai gyventi, nesukti galvos, už ką nusipirkti maisto, rūbų ar išvažiuoti pailsėti.” Tai svarbiausias momentas. Aistė nenori sukti sau galvos ir Norvegijoje rado tam tinkamą vietą.
Dujų kaina – mįslių rūke
Antradienį planuojamas Lietuvos premjero A.Kubiliaus susitikimas su „Gazprom Export” vadovu A.Medvedevu jau taip išreklamuotas, jog kartais atrodo, kad po jo viskas pasikeis. Ne tik Lietuvos valdžia, bet ir Rusijos žiniasklaida kursto viltis, kad dujų kainos gali būti persvarstytos. Mes, žinoma, tikimės, kad bus sumažintos.
Nacionalinis projektas: kaip žmonėms sužinoti tiesą?
Lietuvos pozicija Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo rami ir pakankamai aiški. Lietuva pritarė Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarčiai ir, kol kas galima teigti, – griežtesnių bendro buvimo ES taisyklių programai ateityje.
Europa – jų ar mūsų?
Esame tikri europiečiai. Ar tikrai? Šis klausimas vieno atsakymo, be abejonės, nesulauks. Tačiau galima drąsiai teigti, kad Lietuva turi vieną bendrybę su Europos Sąjunga, kurios narė yra jau beveik 8 metus. Tai įvaizdžio problemos. ES per visą savo egzistavimą taip ir nesugebėjo tapti kuo nors daugiau nei bendrais interesais pagrįsta sąjunga, turinčia didelį maišą pinigų.
