Zoologijos sodo kuratorius Gerdas Noetzholdas sako, kad su panašia problema yra susidūrę ir kiti zoologijos sodai visoje Europoje. Tačiau, kad meška visiškai pamestų kailį, dar niekur nepasitaikė.

Vieni specialistai teigia, kad tokius pokyčius sukelia klimatas ir maistas - paprastai šios meškos gyvena Pietų Amerikoje, o ne Europoje. Laisvėje jas galima sutikti Andų kalnuose Ekvadore, Peru ir Bolivijos Šiaurėje.

Meškas, kurių vardai Dolores, Bianca ir Lolita, kankina niežulys. Prižiūrėtojai nuolat drėkina jų odą ir tepa gydomaisiais aliejais.

BBC televizijai G.Noetzholdas pasakojo, kad jis intensyviai dalijasi informacija su kitų zoologijos sodų specialistais, kurie yra pastebėję tokią pat problemą: „Subūrėme tarptautinę zoologijos sodų veterinarų grupę ir bandome išspręsti problemą“.

Tarptautinio lokių išsaugojimo fondo direktorius Gerardas Baarsas negalėjo patikėti savo akimis, kai Vokietijoje išvydo smarkiai nuplikusias meškas: „Nors visą gyvenimą tyrinėju lokius, tačiau sunkiai suvokiu tai, ką pamačiau“.

Anot prižiūrėtojų, pirmieji sutrikimų simptomai užfiksuoti maždaug prieš dvejus metus.

„Mano nuomone, pirmiausia atkreipčiau dėmesį į mitybos ir klimato poveikį gyvūnams. Šie veiksniai yra labai svarbūs, nes šių gyvūnų gimtinė yra kitoje klimato zonoje“, - dėsto G.Baarsas. Jis pasiūlė Leipcigo zoologijos sodui pasirūpinti, kad gyvūnams būtų lengva ištverti žiemą.

„Žiemą lokiai turėtų būti laikomi viduje ir jaustis taip, lyg gyventų tropikuose Pietų Amerikoje. Būtina sukurti tinkamą šiltą klimatą, palaikyti oro drėgnumą, įrengti patogų guolį“, - aiškina specialistas. Anot jo, kalnuose gyvenančios meškos yra labai jautrios klimato pokyčiams. G.Baarsas pastebi, kad zoologijos soduose sudėtinga sukurti sąlygas, kurios imituotų metų laikų pokyčius, vykstančius gyvūnų gimtinėse ir prie kurių gyvūnai yra įpratę.