Aišku, negaliu paneigti, kad žingsnis - teisinga linkme. Tačiau kalbėti verta apie valdininkų skaičiaus sumažinimą bent jau du kartus. Ne 4, o 14 tūkstančių. O paskui - gal ir dar du kartus. Ir galvoti reikia ne tik apie tarnautojus, bet ir apie viešojo sektoriaus darbuotojų optimizavimą. Tik ar įstengs tai padaryti valdžia, kuriai prireikė ištisų metų vien tam, kad suprastų, jog tarnautojų priviso per daug? Prisiminkim, kaip valdininkai, „vykdydami“ kažkokias menamas reformas, tuo pat metu svaigsta apie kažkokį darbo savaitės sutrumpinimą - tam, kad darbo vietos būtų išlaikytos.
Kitaip tariant, kad biurokratų armija būtų išsaugota, o gal dar ir padauginta.
Žinoma, galime pasvajoti apie „sidabrinę kulką“ - anglakalbiai taip vadina priemonę, kuri vienu šūviu išsprendžia visas bėdas. Tačiau kiekvienas, dirbęs vadovu, supranta, kad jokios sidabrinės kulkos nėra - jei ji būtų, ji jau seniai būtų atrasta ir panaudota. Tad geriau pažvelkim į problemą iš kitos pusės: klientiniu žvilgsniu, taip, kaip žvelgiame į komercines įmones. Ko mes norėtume iš visų valstybinių įstaigų, kaip paprasti klientai? Juk valstybinės institucijos turėtų tenkinti mūsų poreikius, bet kaip užtikrinti, kad valdininkai, tegul ir dirbdami korumpuotoje sistemoje, bus priversti daryti tai, ko mes norime? Ir kokias priemones pati valstybė duoda mums, kad galėtume skųstis, kontroliuoti įstaigų veiklą, įsitikinti, kad padėtis gerėja?
Verslo įmonėse tam naudojamos kompiuterinės klientų aptarnavimo sistemos: sąlyginai paprasta programa leidžia matyti visas klientų užklausas ir gauti tam tikrą statistiką - kas dirba gerai, o kas dirba blogai, kur užklausų daugiausia, o kur mažiausia, kuo klientai labiausiai skundžiasi.
Praktika rodo, kad įdiegus panašią sistemą, dažnai net neprireikia ieškoti prastai dirbančių darbuotojų: šie neįtikėtinai sparčiai pasitaiso. Tiesiog pamato, kad klientas gali stebėti ir vertinti jų veiksmus, o visa darbo eiga lieka įrašyta kompiuterinėje sistemoje. Kažką panašaus daro ir vadinamosios „vieno langelio“ sistemos, kurių mada neseniai užėjo į lietuviškas įstaigas (tiesa, neretai - daugiau žodžiais, nei realiais darbais).
Būtų nuostabu turėti vieningą visoms valstybinėms įstaigoms skundų sistemą. Ne darbų valdymo, o būtent skundų. Internetinę ir anonimišką - kur kiekvienas galėtų pasiskųsti, nesibijodamas, kad kokie nors valdininkai kažką atseks. Ir kur būtų galima lengvai atrasti valdininkus bei įstaigas, kurių darbu skundžiamasi dažniausiai - dienos, savaitės, mėnesio ir metų rekordininkai galėtų būti skelbiami pirmame puslapyje.
Ir kad kiekvienas skundas būtų viešas - matomas visiems, gal būt - netgi su komentarais, kaip kokiame internetiniame portale. Ir gal net su balsavimo galimybėmis - kad kiekvienas internautas, užėjęs į tokį puslapį, galėtų pabalsuoti, kurį skundą laiko košmariškiausiu. Ir kokiai nors įstaigai išsprendus tokį skundą, tik jo kūrėjas, turintis slaptažodį, galėtų patvirtinti, kad problema - sutvarkyta. Įsivaizduokime jau minėtą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą - po minėtos istorijos ji ilgam iškiltų į pirmą vietą, valdininkai lėktų iš savo kėdžių, o registratorė (akivaizdu - jau nauja) maloniai šypsotųsi ir rūpintųsi klientais, kiek beišgalėdama.
Nuostabi būtų ilgalaikė nauda: remdamasi žmonių skundais ir vertinimais, aukštesnė valdžia imtų daryti sprendimus dėl tam tikrų žmonių ar padalinių optimizacijos, kitaip tariant, dėl etatų mažinimo. Tad jau po kelių mėnesių daugelis įstaigų imtų dirbti geriau. Gal net ir pačios sugalvotų gerinti savo veiklą bei naikinti biurokratinius absurdus. Tik vienas menkas kabliukas...
Ar jūs tikite, kad per artimiausius dešimtį metų pamatysime kažką panašaus?
