Rašytojas U.Eco: „Mėgstame sąrašus, nes bijome mirti“ 
(45)
- Bet kodėl Homeras vardija tuos karžygius ir jų laivus, jei žino, kad vis vien niekada negalės išvardyti visų?
- Homero epas paliečia neapsakomumo problemą. Žmonės amžinai tą darys. Mus visada žavėjo neribotas kosmosas, nesuskaičiuojamos žvaigždės ir galaktikų galaktikos. Kaip jaučiasi žmogus, pažvelgęs į dangų? Jis galvoja, kad neturi pakankamai kalbų, kad galėtų apsakyti, ką mato. Ir vis tiek žmonės niekada nesiliovė aprašinėję dangų – paprasčiausiai vardindami, ką mato. Taip pat elgiasi įsimylėjėliai. Jie pajunta kalbos neadekvatumą, žodžių savo jausmams išreikšti trūkumą. Bet ar įsimylėjėliai kada nors nustoja stengtis juos išreikšti? Jie kuria sąrašus: tavo akys tokios gražios, taip pat ir tavo burna ir tavo raktikauliai. Galima leistis į neįsivaizduojamas smulkmenas.
- Kodėl mes švaistome tiek laiko mėgindami išbaigti dalykus, kurie neturi ribų?
- Nes mes patys turime ribą, nepaprastai nesmagią ir žeminančią – mirtį. Todėl mus traukia visi dalykai, kurie, mūsų manymu, neturi ribų ir pabaigos. Taip bėgame nuo minčių apie mirtį. Mes mėgstame sąrašus, nes bijome mirti.
- Luvro parodoje bus eksponuojami ir dailės darbai – pavyzdžiui, natiurmortai. Bet paveikslai turi ribas, rėmus, ir negali vaizduoti daugiau nei vaizduoja.
- Visiškai ne. Mes taip mėgstame paveikslus todėl, kad manome galintys juose pamatyti daugiau nei jie vaizduoja. Žmogus, kontempliuojantis paveikslą, jaučia poreikį atverti rėmą ir pamatyti, kas egzistuoja jo kairėje ir dešinėje. Tokie paveikslai yra tarsi sąrašas, iškarpa iš begalybės.
- Kodėl šie sąrašai ir rinkiniai jums tokie svarbūs?
- Luvro atstovai su manimi susisiekė ir paklausė, ar nenorėčiau jų muziejuje kuruoti parodos bei paprašė sugalvoti renginių programą. Man labai patiko vien mintis dirbti muziejuje. Neseniai ten apsilankiau vienas ir pasijutau kaip Dano Browno romano personažas. Buvo nyku ir nuostabu tuo pat metu. Iškart supratau, kad parodos centre bus sąrašai. Kodėl mane taip domina ši tema? Negaliu pasakyti. Man patinka sąrašai dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių kitiems žmonėms patinka futbolas ar pedofilija. Kiekvienam savi pomėgiai.
- Ir vis dėlto jūs garsėjate sugebėjimu paaiškinti savo aistras...
- Bet ne kalbėdamas apie save. Žiūrėkit, nuo pat Aristotelio laikų mes bandome apibrėžti daiktus pagal jų esmę. Koks yra žmogaus apibrėžimas? Sąmoningas gyvūnas. O dabar gamtininkams prireikė 80 metų, kad sugalvotų ančiasnapio apibrėžimą. Jiems buvo be galo sunku apibūdinti šio gyvūno esmę. Jis gyvena vandenyje ir sausumoje, jis deda kiaušinius, bet vis vien yra žinduolis. Taigi, kaip atrodo jo apibrėžimas? Ogi būdingų savybių sąrašas.
- Bet įprastesnį gyvūną apibrėžti visiškai įmanoma.
- Galbūt, bet ar dėl to gyvūnas atrodo įdomus? Paimkime tigrą, kurį mokslas apibūdina kaip grobuonį. Kaip tigrą apibūdintų mama savo vaikui? Greičiausiai išvardytų jo savybes: tigras yra didelė katė, geltona, dryžuota ir stipri. Tik chemikas vandenį vadintų H2O. O aš sakyčiau, kad tai skystas, permatomas daiktas, kad mes jį geriame ir galime juo praustis. Pagaliau suprantate, ką noriu pasakyti? Sąrašas yra labai pažengusios, kultūringos visuomenės ženklas, nes jis mums leidžia abejoti esminiais apibrėžimais. Esmės apibrėžimas yra primityvus reiškinys, palyginti su sąrašu. 3 psl. >>
(45)
A. Kaniava: „Sunkmetis – tinkamas metas žmogui atsigręžti į žmogų“
„Mes pričiupsime pavasario vėją ir patikrinsime, kur jam sparnai dygsta“, – gal kiek per įžūlu niūniuoti pagaliau atėjus tikriesiems žiemos šalčiams. Tačiau išgirdus Andriaus Kaniavos balsą visuomet kyla asociacijos su šiltais pojūčiais.
Holokaustas: lietuvių kaltės jausmas ir inkvizicijos laužai
Už dramą žydų holokausto tema Metų tolerancijos žmogaus nominaciją pelniusi kaunietė dramaturgė ir poetė Daiva Čepauskaitė tikina iki šiol neatsigavusi nuo šoko, kurį patyrė iš arčiau susipažinusi su Lietuvos žydų tragedija Antrojo pasaulinio karo metais. Chijune Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę” tradicinę Metų tolerancijos žmogaus nominaciją D. Čepauskaitei skyrė už Kauno kameriniame teatre pastatytą dramą „Diena ir naktis“. Ji sukurta remiantis 1941–1945 metų archyviniais dokumentais, liudininkų prisiminimais apie žydų naikinimą Lietuvoje.
TSPMI direktorius R. Vilpišauskas: „Lietuvoje politikų, baigusių politikos mokslus, daugės“
Kol kas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) absolventai neskuba siekti politikų karjeros. Vis dėlto tikėtina, kad jau netolimoje ateityje daugiau buvusių instituto studentų užsiims realia politine veikla, ir tai prisidės prie politikos brandos Lietuvoje, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė šią savaitę 20-metį švenčiančio TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Savanoriais į Gvatemalą – su dviem mažais vaikais
Katrė – mergaitė, pradėta Gvatemaloje. Dabar jai - metai ir trys mėnesiai. Į pasaulį mažylė atėjo tėvams jau grįžus į Lietuvą. „Čia mūsų indėniukė, majų palikuonė“, - juokauja Katrės tėtis Tomas Kurapkaitis. Jis su žmona Neringa ir dviem mažamečiais vaikais 2009-aisiais metams išvažiavo savanoriauti į Centrinę Ameriką. Šeimai ši rizikinga kelionė padovanojo mažiausiai dvi dovanas: pasaulį išvydo mažylė, o grįžusi ir pradėjusi gyvenimą beveik nuo nulio, šeima įsirengė ir apsigyveno naujuose namuose.
Lenkijos institutui Vilniuje vadovaujanti M. Kasner: „Kurkime erdvę lietuvių ir lenkų dialogui“
Lenkijos institutas Vilniuje nepaprastai plačia veikla išsiskiria iš kitų sostinėje esančių įvairių valstybių kultūros atstovybių. Tai didžiulis dabartinės jo vadovės, humanitarinių mokslų daktarės Małgorzatos Kasner nuopelnas. Prieš dvejus metus ji sugrįžo vadovauti institutui jau antrą kadenciją. Plačiau papasakoti apie instituto veiklą ir apie tai, kokie gyvenimo vingiai atvedė ją į Lietuvą, mielai sutiko pati direktorė.
Žaliosios politikos instituto prezidentas L. Balsys: „Nepavyksta sulaukti aiškių atsakymų iš valdžios energetikos klausimais“
Pastaruoju metu politikai vėl pradėjo traukti iš užmaršties žaliųjų idėjas. Seime vykusioje diskusijoje Krikščionių partijos atstovai pasiūlė leisti pačiai tautai apsispręsti, ar Lietuvai reikia statyti naują atominę elektrinę - surengti referendumą.
Z. Balčytis: vieni likti negalime – arba einame atgal į Rytus, arba kartu su išsivysčiusiomis valstybėmis į Vakarus
Kokia naujos finansinės drausmės sutarties įtaka ES finansų krizės suvaldymui ir koks būtinumas prie jos prisijungti Lietuvai LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su buvusiu Lietuvos finansų ministru, dabar Europos parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariu Zigmantu Balčyčiu.
JAV gyvenanti profesorė D.Budrytė: „Amerikiečiai tikrai nėra laimingesni nei lietuviai“
Beveik dvidešimt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė nelinkusi šiandienos Lietuvą spalvinti vien tamsiomis spalvomis. Kad ir kaip sunku čia gyventi pensininkams, kad ir kiek daug lietuvių emigruoja, o dar daugiau gyvena skurde, profesorė Lietuvą lygina su tuo, ką pažįsta - su Amerika. Ji įsitikinusi, jog žiūrint į visus demokratinės valstybės požymius, nesame kažkuo išskirtiniai blogąja prasme.
Filosofas ir kabalistas iš Izraelio M. Laitmanas: „Pirma matyti ne save, o kitą, verčia egoizmas“
Iš pirmo žvilgsnio tai šokiruoja. Nauja ugdymo metodika rekomenduoja, auklėjant vaikus, pirmenybę teikti žodžiui „mes“, o ne „aš“. Kaip gi tuomet asmenybė? Ar individualizmas jau nebe vertybė? Profesorius iš Izraelio, filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, kabalistas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius, tarptautinio ARI Instituto, turinčio atstovybę ir Lietuvoje, įkūrėjas Michaelis Laitmanas, davęs išskirtinį interviu lrytas.lt, įsitikinęs, kad šiuolaikinė visuomenė taip glaudžiai susaistyta pačių įvairiausių tarpusavio ryšių, kad buvimas individualistu nebeatitinka egoistinių žmogaus interesų. Matydamas vien save, jis negali sėkmingai veikti globalizacijos paženklintame pasaulyje.
Dirigentas O.Grangean’as: „Muzika – tai gyvenimas, ne aš“
48 metų prancūzų dirigentą Olivier Grangean’ą lietuvių publika pažįsta jau 15 metų. Maestro net po kelis kartus per sezoną atvyksta į mūsų šalį diriguoti Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO). Po vasario 4-osios koncerto Nacionalinėje filharmonijoje O.Grangean’as vėl pasirodys Vilniuje su LNSO balandį, o vasarą ketina pristatyti Lietuvoje ir Prancūzijos orkestrą. Kalbėjome su maestro apie jo simpatijas lietuvių muzikantams ir nuotykingą dirigento gyvenimą.
