- Galbūt, bet ar dėl to gyvūnas atrodo įdomus? Paimkime tigrą, kurį mokslas apibūdina kaip grobuonį. Kaip tigrą apibūdintų mama savo vaikui? Greičiausiai išvardytų jo savybes: tigras yra didelė katė, geltona, dryžuota ir stipri. Tik chemikas vandenį vadintų H2O. O aš sakyčiau, kad tai skystas, permatomas daiktas, kad mes jį geriame ir galime juo praustis. Pagaliau suprantate, ką noriu pasakyti? Sąrašas yra labai pažengusios, kultūringos visuomenės ženklas, nes jis mums leidžia abejoti esminiais apibrėžimais. Esmės apibrėžimas yra primityvus reiškinys, palyginti su sąrašu.
- Panašu, kad jūs sakote, jog reikia nustoti ieškoti apibrėžimų, ir kad progresuojame tik skaičiuodami daiktus ir sudarinėdami jų sąrašus.
- Tai gali nepaprastai išlaisvinti. Baroko amžius buvo sąrašų era. Staiga visi ankstesnieji scholastikų apibrėžimai nebeteko prasmės. Žmonės bandė pamatyti pasaulį kitu kampu. Galilėjus apibūdino naujas mėnulio savybes. O mene įtvirtinti apibrėžimai pradėti naikinti tiesiogine šio žodžio prasme, nepaprastai išsiplėtė vaizduojamų temų įvairovė. Pavyzdžiui, olandų baroko paveikslus aš laikau sąrašais – natiurmortus su visais tais vaisiais ir darbus, vaizduojančius įmantrius spinteles, prigrūstas įdomių niekniekių. Sąrašai gali būti nepaprastai anarchiški.
- Bet sakėte, kad sąrašai įveda tvarką. Taigi ar gali sugyventi tvarka ir chaosas? Tokiu atveju tobuliausias sąrašas yra internetas ir paieškos sistemų – tokių kaip „Google“ - išmetami sąrašai.
- Taip, „Google“ atveju abi priešingybės susilieja. „Google“ sudaro sąrašą, bet kai tik aš į jį pasižiūriu, jis jau būna pasikeitęs. Šie sąrašai gali būti pavojingi – ne seniems žmonėms, kaip aš, kurie savo žinias sukaupė kitokiu būdu, bet jauniems žmonėms, kuriems „Google“ yra tikra tragedija. Mokyklos turėtų mokyti aukštojo meno, kaip atskirti grūdus nuo pelų.
- Sakote, kad mokytojai turėtų mokyti savo auklėtinius, kuo skiriasi gera nuo bloga? Kaip tai padaryti?
- Švietimo sistema turėtų grįžti prie Renesanso dirbtuvių pavyzdžio. Jose meistrai galbūt ir negalėdavo mokiniams teoriškai paaiškinti, kuo paveikslas geras, bet jie tai parodydavo praktiškai.
Žiūrėk, štai kaip tavo pirštas galėtų atrodyti, o štai kaip jis turi atrodyti. Žiūrėk, taip yra tinkamai maišomos spalvos. Tokį patį metodą turėtų taikyti mokyklos, supažindindamos su internetu.
Mokytojas turėtų sakyti: „Pasirinkite bet kokią seną temą – tai gali būti tiek Vokietijos istorija, tiek skruzdžių gyvenimas. Panaršykite 25 skirtingus tinklapius ir juos lygindami pabandykite išsiaiškinti, kuris pateikia gerą informaciją“. Jei 10 puslapių aprašo tą patį dalyką, tai gali būti ženklas, kad informacija tiksli. Arba kad kai kurie tinklapiai paprasčiausiai nukopijavo kitų klaidas.
- Jūs pats labiau mėgstate informacijos ieškoti knygose. Esate sukaupęs 30 tūkst. knygų biblioteką. Tikriausiai sunku joje susigaudyti be sąrašo ar katalogo? 4 psl.>>
