Žiūrėkite reportažą.

Grafinis prekės ženklo logotipas sukurtas remiantis Vyčiu – vienu seniausių Europoje herbu. Supaprastintas, stilizuotas Vytis yra tarsi įrėžtas Lietuvos ir širdies formą primenančiame gintaro gabalėlyje. Gintare susilieja geltona ir raudona spalvos, o užrašas „Lietuva – Baltijos širdis“ – žalias, taip prekės ženkle atspindima mūsų tautinė vėliava.

lrytas.lt pokalbis su ženklo kūrėju M.Jovaiša – apie tai, kodėl jis nusprendė niekieno neprašytas sukurti Lietuvos prekės ženklą.

– Kodėl nusprendėte sukurti logotipą, kurį galėtų naudoti visi norintieji?

– Iš svetainės baltijossirdis.lt žmonės gali parsisiųsti ženklą ir kuo plačiau naudoti jį, laikydamiesi naudojimo taisyklių. Manau, kad Lietuvos prekės ženklą pirmiausiai turime išpopuliarinti šalies viduje. Jeigu Lietuvos ženklas bus mylimas ir gerbiamas, jis tarnaus kaip vėliava. Tada žmonės mielai apsivilktų ir tokiu ženklu papuoštais marškinėliais, ir užsiklijuotų lipduką ant lagamino, važiuodami į užsienį.

Būdų, kaip populiarinti Lietuvą neišleidžiant milijonų, yra daug. Aš turiu nemažą tokių vadinamųjų partizaninių priemonių sąrašą. Pavyzdžiui, ženklas galėtų būti diplomatų ir verslininkų vizitinių kortelių kitoje pusėje, jį galima naudoti susirašinėjant elektroniniais laiškais.

Šiemet tai jau buvo išmėginta, daugelis organizacijų naudojo tūkstantmečio ženklą. Tai gražiai atrodė. Tačiau dabar tūkstantmetis baigėsi, ir tą ženklą galėtų pakeisti naujasis mano sukurtas ženklas.

Kadangi toks ženklas nėra nuleistas „iš viršaus“, jis neturėtų būti tapatinamas nei su kokia nors politine, nei su verslo grupe. Galbūt dėl to jis susilauks ir mažiau politizuotos kritikos.

– Kritikavote ankstesniuosius Lietuvos ženklus dėl to, kad juos kuriant nebuvo ieškoma strateginio sprendimo? Kokia jūsų Lietuvos garsinimo strategija?

- Pagrindinis dalykas yra tas teiginys, kuriuo Lietuvą noriu pristatyti pasauliui. Lietuva – Baltijos širdis. Per savo keliones su „Neregėtos Lietuvos“ parodomis daug kartų pristačiau Lietuvą. Jei esi toliau nuo Europos, visuomet reikia pradėt aiškinti nuo toliau – kur ta Lietuva, kas ta Lietuva.

Taip natūraliai ir išsikristalizavo mintis atsiremti į tai, kas daugiau žinoma – Baltijos regioną. Baltijos jūrą žino tūkstantį kartų daugiau žmonių negu Lietuvą.

Tokį metodą naudoja nemažai pasaulio valstybių. Pavyzdžiui, Malaizijos šūkis – „Malaysia – truly Asia“ (angl. „Malaizija – tikrai Azija“). Arba Kroatija reklamuojasi taip: „Croatia – Mediteranian the way it use to be“ (angl. „Kroatija – viduržemio regionas, koks buvo anksčiau“).

Šūkis „Lietuva – Baltijos širdis“ paremtas tuo, kad Lietuva yra Baltijos regiono valstybė. Aplinkinės šalys – Švedija, Suomija vadina save Skandinavija, jos nepretenduoja į tą apibrėžimą. Lenkijos, Vokietijos pagrindinė dalis taip pat daugiau į Pietus. Toks šūkis gali tikti Latvijai, Estijai ir Lietuvai.

– Nebijote, kad latvius ir estus taip įžeisite, jie pasipiktins – kodėl ne mes, kodėl Lietuva yra Baltijos širdis?

– Nemanau. Čia yra reklama – kas pirmesnis, tas gudresnis. Be to, latviams ir estams lieka tokie dalykai, kaip galva ar siela. Mes neturėtume žeminti kitų, tačiau turime konkuruoti ir nebijoti apie save pasakyti kažką gražaus. Juk latviai save vadina šalimi, kuri dainuoja. Ar lietuviai neturi senų dainavimo tradicijų? Juk mūsų folkloro paveldas – didžiulis.

Pagrindo vadinti Lietuvą Baltijos širdimi mes turime. Jei lyginsime su Latvija ir Estija, Lietuva yra ir didžiausia valstybė, ir turi įvairiapusiškiausią kultūros, architektūros paveldą. Mes buvom vieninteliai, kurie turėjom nacionalinę valstybę dar XIII amžiuje. Mes esame tiltas tarp Rytų, Vakarų, Pietų ir Šiaurės.

Kita vertus, net jei kurioje vietoje mes atsiliekame, gerai, jei turime ambiciją būti Baltijos širdimi. Be abejo, sužlugus mūsų nacionalinėms avialinijoms, „Airbaltic“ užėmė šią vietą. Tačiau aš žvelgiu į ilgalaikę perspektyvą. Šūkis „Baltijos širdis“ mus gali suvienyti.