Naujienos / lrytas.lt

Eduardo Ševardnadzės politinė karjera kupina prieštaravimų. Jis vadinamas Vokietijos suvienijimo architektu – griūnant geležinei uždangai jis vadovavo Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministerijai ir prisidėjo prie suskaldytos šalies susijungimo. Vadintas vienu liberaliausių SSRS diplomatijos vadovų, 1992 m. E.Ševardnadzė ėmė vadovauti nepriklausomai Gruzijai, kuri jo prezidentavimą prisimena kaip korupcijos ir rinkimų klastojimo laikotarpį, pasibaigusį 2003 m. rožine revoliucija.

E.Ševarnadzė: "Manau, kad Rusija padarė labai rimtą klaidą, pripažinusi Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę".  AP

Politikas prisimena derybas dėl Vokietijos suvienijimo bei NATO plėtros į rytus, britų prieštaravimus ir Rusijos klaidas Pietų Osetijoje.

- 1990 m. vasarį tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas-Dietrichas Genscheris jus patikino, kad „NATO nesiplės į rytus“ ir kad aljansui niekada nepriklausys tokios šalys kaip Lenkija ir Vengrija. Pasakojama, kad jūs atsakėte, jog visiškai juo tikite. Kodėl nepareikalavote iš NATO raštiško pasižadėjimo?

- Laikai pasikeitė. Tuo metu niekas nebūtų galėjęs patikėti, kad Varšuvos paktas iširs. Tai buvo neįsivaizduojama. Dėl Varšuvos pakto abejonių neturėjo nė viena jį pasirašiusi šalis. Trys Baltijos valstybės, dabar priklausančios NATO, tuo metu vis dar buvo Sovietų Sąjungos dalis. Galiausiai susitarėme, kad suvienyta Vokietija gali prisijungti prie NATO su tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, kariuomenė neturi viršyti 370 tūkst. karių ir Vokietija atsisako teisės kurti branduolinius ginklus. Apie NATO plėtimąsi toliau Vokietijos sienų nebuvo ir kalbos.

- 1990 m. kovo mėn. pabaigoje H.D.Genscheris ir tuo metu JAV valstybės sekretorius James'as Bakeris aptarė kai kurių „vidurio Europos valstybių“ norą prisijungti prie NATO. Jūs apie tai žinojote?

- Dabar pirmą kartą apie tai išgirdau.

- Ar 1990 m. pavasarį kalbėjotės su kolegomis Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje apie NATO plėtrą į rytus?

- Ne, man dalyvaujant šis klausimas nebuvo aptariamas.

- Vokietijos dokumentai sudaro įspūdį, kad Maskva tikėjosi, jog iširs tiek Varšuvos paktas, tiek NATO. Ar išties manėte, kad taip bus?

- Galbūt apie tai buvo kalbėta po to, kai 1990 m. gruodžio mėn. atsistatydinau iš užsienio reikalų ministerijos. Kol aš ten dirbau, taip nemaniau.

- 1990 m. gegužės mėn. SSRS vadas Michailas Gorbačiovas derybų su amerikiečiais metu iškėlė mintį, kad prie NATO galėtų prisijungti ir Sovietų Sąjunga. Amerikiečiai tai priėmė labai rimtai.

- M.Gorbačiovas turėjo tokią idėją, bet niekada nesiėmė jokių realių veiksmų jai įgyvendinti. Todėl SSRS lyderiai jos niekada rimtai nesvarstė.

- O ar vidiniuose Sovietų Sąjungos Komunistų partijos ratuose 1990 m. kalbėta apie NATO plėtimąsi į rytus? 2 psl.>>