Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje pasiektas kompromisas (30)

Pasiektas susitarimas neturi juridinės galios ir iš esmės yra ketinimų deklaracija. Stebėtojai vadina šį susitarimą „kukliu“.

Mokslininkų teigimu, du laipsniai tėra minimalios pastangos siekiant išvengti blogiausio - tirpstančių ledynų, nesulaikomų potvynių ir didelių sausrų.

JAV prezidentas Barackas Obama sakė: „Mes įsitikinę, kad judame svarbaus susitarimo link, ateityje mūsų laukia dar labai daug darbų“.

Dokumente užsimenama, apie 30 mlrd. dolerių paramą besivystančioms šalims kovoje su kenksmingomis dujų emisijomis per trejus artimiausius metus ir 100 mln. dolerių per metus iki 2020 m. „Ilgai trukusi diplomatinė batalija pasibaigė susitarimu, kurio turinys praktiškai nepatenkina daugumos lūkesčių“, - pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pridurdamas, kad „tai netobulas, bet geriausias iš galimų projektų“.

N.Sarkozy paaiškino, kad kita klimato kaitos konferencija vyks Bonoje po pusės metų, o baigiamasis susitikimas numatomas Meksikos sostinėje 2010 m. pabaigoje.

Per viršūnių susitikimą buvo nuspręsta, kad iki sausio pabaigos visos šalys-dalyvės pateiks Jungtinių Tautų Klimato kaitos komisijai dokumentus, kuriuose būtų išdėstyti jų siūlomi būdai, kaip sumažinti į atmosferą išmetamų anglies dvideginio dujų kiekį.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat pažymėjo, kad susitarimas - tai „žingsnis į priekį, nors žingsnių buvo tikėtasi daugiau“.

„Kyla klausimas, ar šis procesas bus nutrauktas, ar bus tęsiamas“, - sakė A.Merkel, išreiškusi nusivylimą tuo, kad nepavyko parengti jokių juridiniu požiūriu įpareigojančių apribojimų į atmosferą išmetamosioms dujoms.

Tuo tarpu kai kurios besivystančios šalys šį susitarimą itin aršiai kritikavo.

„Mūsų ateitis neparduodama“, - sakė Ramiojo vandenyno valstybės Tuvalu atstovas, kuris baiminasi, kad pakilus pasauliniam vandenyno lygiui jo valstybė bus užtvindyta.

Venesuelos atstovai pavadino susitarimą „valstybiniu perversmu“, nukreiptu prieš JT autoritetą.

Tuo tarpu Nikaragva susitikime pateikė naujus dokumentus, kuriuose raginama pratęsti derybas, siekiant išreikalauti iš išsivysčiusių šalių sumažinti kenksmingas atliekas.

Tam, kad taptų oficialiu susitarimu JT lygmeniu, dokumentui turi pritarti visos 193 valstybės, dalyvaujančios Kopenhagos viršūnių sutikime.

Europos Parlamento Aplinkos komitetui vadovaujantis Jo Leinenas sakė, kad „paskutiniajame projekte trūksta įsipareigojimų dėl dujų emisijos, neužsimenama apie tikrinimo ir stebėjimo metodus“. D. Leinenas apkaltino Kiniją svarstymo procedūros vilkinimu, dėl ko, pasak jo, „buvo prarasta daug laiko“.

„Kita vertus, Jungtinės Valstijos pasirodė per daug vėlai. B.Obama atvyko tik paskutinę dieną. Iš JAV mums reikia veiksmų, o ne šiltų žodžių“, - sakė Europos Parlamento pareigūnas.