Valstybininkas: pretenzija į sąvokos analizę 
(58)
Šis profesorių A.Jokubaičio ir R.Lopatos tekstas išspausdintas žurnalo “Politologija” Nr. 4(56) p. 57-60. lrytas.lt skaitytojams jį pateikiame visą.
***
Straipsnio tikslas – atskleisti sąvokos „valstybininkas“ kilmę ir prasmę. Šalia istorinių ir filosofinių temos aspektų padidintas dėmesys skiriamas lietuvių politinės minties tradicijai. Siekiama atsakyti į klausimą, kokiu pagrindu „valstybininko“ sąvoka tapo Lietuvos politinio diskurso dalimi, kokios jos funkcinės ir vertybinės prasmės? Politikos mokslo diskusijos yra politinių diskusijų tęsinys. Šio straipsnio tikslas nėra kitomis priemonėmis pratęsti politines diskusijas. Sąmoningai siekiama diskusiją pakelti į teorinį lygmenį.
„Sunku būti valstybininku... Bet ir smagu! Spjaudai, kur nori. Stovi išsišiepęs, o kiti verkia. Arba kalbi ką nors nesąmoningo, o visi klausosi...“. Juozas Erlickas („Prisimynimai“, Vilnius, „Tyto Alba“, 2004 m., P. 209)
„Jei būčiau tokio tipo žmona, tai klausčiau: Jūs valstybininkas, o mano vyre? – Taip, – atsakytų. – Valstybininkas. Aš – paukšt! – samčiu į kaktą. Bet jei būčiau moteris, tai nė negyvenčiau su valstybininku...“. Juozas Erlickas („Iš laukinių gyvenimo“, 2008 m. spalio 15 d.).
Įvadas
Žinoma, valstybininko temą Lietuvoje aktualizavo ne klasikas J.Erlickas. Tačiau net jo ironijose, kurias skiria ketverių metų laikotarpis, galima įžvelgti aksiologinį žodžio „valstybininkas“ interpretacijos nevienodumą.
O 2008 m. vasarą pasirodžiusiame pasaže ne tik lietuviškojo politinio proceso išmanymo, bet ir intelektualinio nerimo: „Ne visi sutaria, ar madinga dabar būti valstybininku: atrodytų, jei turi trispalvę ir pažįsti bent pusę sąjūdiečio, tai jau valstybininkas, o jei dar sugebi kokią sentenciją apie „Dujotekaną“ suregzti, ar lopatologijoje nusimanai, tai jau viskas aišku! Aišku ir tai, kad Paksas savęs runkeliu nelaiko, o valstybininkų klane mato blogį, nes tie, ko gero, prisidengdami Vyčio kryžiumi, asmeninės naudos siekia. Jei ir buvo kokia grupuotė ar gauja, pasivadinusi valstybininkais, tai dabar jiems teks smarkiai pakovoti dėl savo prekės ženklo, nes panašių priviso labai daug. Panašių, o ne tokių todėl, kad skiriasi jų interesai. Valstybininkai nori būti viens už kitą geresnį, tuo jie ir skiriasi nuo visuomenininkų, nes pastariesiems svarbu skaitlingumas ir megztųjų berečių švietimo bei integravimo aspektai...“ [1].
Reikia pripažinti, kad intelektualinį nerimą dėl valstybininko žodžio likimo jaučia ir kai kurie Lietuvos politikos, ir šalies akademinio pasaulio atstovai. Pastarieji, tiesa, kiek aplenkė pirmuosius.
Štai 2006 m. pabaigoje profesorius Antanas Kulakauskas prabilo apie tai, kad šalies politiniame gyvenime populiarėjant žodžiui (terminui) „valstybininkas“ imta maišyti jo funkcines ir vertybines prasmes. Kitaip tariant, tenka kiekvienu termino panaudojimo atveju aiškintis, kokia paskirtis, turinys ir prasmė jam yra suteikiama [2].
Po metų atsakymą pateikė politikas, profesorius Vytautas Landsbergis, ne be rūpesčio rašydamas, esą per vienerius pastaruosius metus žodį „valstybininkas“ ištiko katastrofa, mat „buvusi kokybinė politiko – valstybės veikėjo – charakteristika, tolygi trispalvei ant karsto, virto grupine denominacija. Sakymai su išlyga apie vadinamuosius valstybininkus to žodžio negelbsti – pernelyg vietinis reikalas...mūsų valstybininkai virto ir apvirto bemaž vietos papročių problema, ir daugelis lietuviškos publicistikos tekstų, dabar išversti kokiais ten „statesmen“, užsienyje būtų visai nesuprantami“[3]. 2 psl. >>
(58)
B. Jelcinas bus įamžintas Taline
Trisdešimt devyni Estijos visuomenės veikėjai ir verslininkai pasiūlė įamžinti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino indėlį į šios Baltijos šalies nepriklausomybės atkūrimą ir pastatyti Taline memorialinį ženklą. Tai paskelbta trečiadienį, vasario 1-ąją - šią dieną pirmajam RF prezidentui būtų sukakę 81 metai, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas.
Prancūzijos konstitucinė taryba sulaukė prašymo blokuoti įstatymą dėl armėnų genocido
Grupė Prancūzijos senatorių antradienį kreipėsi į šalies konstitucinę tarybą, prašydami blokuoti naują įstatymą, pagal kurį už armėnų genocido neigimą numatoma baudžiamoji atsakomybė.
Žydų tragediją primena Vilniuje atkurta slėptuvė „Malina“
Minint tarptautinę Holokausto atminimo dieną, Žydų kultūros ir informacijos centre Vilniuje atidaryta nuolatinė ekspozicija „Malina“. Buvusioje Vilniaus žydų geto teritorijoje atkurta „Malina“ yra slėptuvė, kurioje žydai bandė išgelbėti savo ir artimųjų gyvybes. Žodis „malina“ gali būti aiškinamas taip: pirma, – tai hebrajiško žodžio „malion“ – „viešbutis“ reikšmė. Lietuvoje šis žodis priskiriamas žargonizmams.
Minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena
Lietuvoje ir pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.
Po Tytuvėnų vienuolyno stogu glaudėsi ir dvasininkai, ir saugumiečiai
Per bemaž 400 metų Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios sienose įsirėžė laiko ženklai. Renesanso ir baroko meistrų sukurtas architektūros šedevras kentėjo nuo karų, sukilimų, perversmų. Vienuolyno įkūrimą XVII amžiaus pradžioje finansuoti sumanęs LDK didikas Andriejus Valavičius norėjo, kad pastatų kompleksas būtų proporcingas ir elegantiškas, o bažnyčioje atsirastų vietą šeimos mauzoliejui. A.Valavičius net neįsivaizdavo, kokia bus istorija vienuolyno, kuriam 2012-ųjų paskutinį sausio ketvirtadienį teko atlaikyti dar vieną išbandymą - gaisrą.
A.Ažubalis: „Tarptautinė Holokausto atminimo diena primena, kad negalima būti abejingam nepakantumui“
Tarptautinė Holokausto atminimo diena primena, kad negalima būti abejingam nepakantumui, diskriminacijai ir neapykantai, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
S.Kovaliovo bylos kopija kainuoja Laisvės premiją
5 tūkstančių eurų, kurie Seime buvo įteikti pirmajam Laisvės premijos laureatui Sergejui Kovaliovui, vos užtektų sumokėti Lietuvos ypatingajam archyvui už jo bylos kopiją. Piliečių gynimo paramos fondo vadovas Stasys Kaušinis šiuo metu ieško kas padėtų nukopijuoti 1974 metais Vilniuje nagrinėtą S.Kovaliovo bylą, kad galėtų ją įteikti Rusijos žmogaus teisių gynėjams.
Kaune ketinama perlaidoti 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovą J.Ambrazevičių-Brazaitį
Kaune šiais metais ketinama perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovą, antisovietinės ir antinacistinės rezistencijos dalyvį Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, BNS antradienį patvirtino Vyriausybė.
Šiauliuose – apie holokausto istoriją, žmogaus teises ir toleranciją
Sausio 23–25 dienomis Šiaulių universiteto bibliotekoje vyksta JAV ambasados Lietuvoje, JAV Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rengiamas seminaras-mokymai „Holokausto Europoje istorija, žmogaus teisės ir tolerancija šiandien“. Seminaro dalyviai – 24 Šiaulių, Klaipėdos ir LCC tarptautinio universitetų dėstytojai, mokslininkai ir doktorantai. Tai – baigiamasis dėstytojams skirtas seminaras, ankstesnieji du vyko Vilniuje ir Kaune.
Aukcione parduodama J.Stalino pomirtinė kaukė
Didžiosios Britanijos aukcionų namai „Mullock's“ pristatė prekė, kuri, kaip tikimasi, sukels didelį ažiotažą ne tik tarp meno mėgėjų, bet ir tarp eilinių istorijos mylėtojų. Visiems norintiems suteikiama unikali galimybė įsigyti bronzinę pomirtinę Sovietų Sąjungos vado Josifo Stalino kaukę, praneša „The Daily Mail“.
