Šliaužiantis totalitarizmas 
(384)
Siekiant moraliai ir psichologiškai palaužti ir įbauginti visuomenę nesibodima nešvariausių priemonių. Prievarta diegiant didžiajai tautos daliai svetimas ir nepriimtinas pasaulėžiūrines, ideologines ir vertybines nuostatas bei tariamai „pažangų“ gyvenimo būdą vykdomos ideologinio indoktrinavimo - propagandos, kitaip manančiųjų smerkimo ir „smegenų plovimo“ – masinės kampanijos. Bandant nutildyti piliečius, išdrįstančius daiktus vadinti tikraisiais vardais, vis dažniau griebiamasi atviro melo ir šmeižto. Atgyja sovietmečiu klestėjusi šlykšti kitaminčių įskundinėjimo praktika. Kaip rodo kitų šalių patirtis, šitaip pamažu ir kryptingai kuriamos, o galiausiai ir atsiranda politinės ir teisines prielaidos pradėti net baudžiamąjį „neteisingai“ mąstančių piliečių persekiojimą priimant teisinę atsakomybę už vadinamuosius „neapykantos nusikaltimus“ numatančius įstatymus. Tokie įstatymai jau veikia kai kuriose „pažangiausiose“ Vakarų šalyse ir yra tapę veiksmingu įrankiu persekioti kitaminčius ir gniaužti minties bei žodžio laisvę. Lietuvoje taip pat norima ir mėginama eiti šiuo pavojingu demokratijos ir minties bei žodžio laisvės ribojimo ir gniaužimo keliu.
Didelė mūsų tautos dalis, ypač jaunoji karta, kol kas neįžvelgia dabar jau „vakarietiškumu“ besidangstančio kitokio – „švelniojo“ – liberalistinio totalitarizmo tikrojo veido. Nors jis taip pat pavergia žmones ir tautas, tačiau daro tai kur kas subtilesniais būdais ir paslėptomis formomis. Skiriamasis šio šliaužiančio totalitarizmo bruožas – paslėptas dvilypumas. Viešai skelbiami „laisvės“ ir „tolerancijos“ principai. Tačiau šie principai virsta niekinėmis ir tuščiomis deklaracijomis visose gyvenimo srityse slapčia įtvirtinant griežtus liberalistinio „politkorektiškumo“ standartus. Jų pažeidimas laikomas asmens nelojalumo „pažangioms idėjoms“ požymiu bei įrodymu ir tampa akstinu pradėti moraliai ir psichologiškai „apdoroti“ ir „atvesti į protą“ kiekvieną žmogų, išdrįstantį suabejoti ideologinėmis liberalistinio totalitarizmo dogmomis, juo labiau – viešai jas kritikuoti. Toks „švelnus“ ir „civilizuotas“ totalitarizmas kai kuriais atžvilgiais net pavojingesnis už Lietuvoje egzistavusį komunistinį totalitarizmą. Teoriškai skelbiami „tolerancijos“ ir individo „laisvės“ šūkiai puikiai slepia „politkorektiškumu“ dangstomą tam pačiam individui nuolatos taikomą ideologinę ir politinę prievartą. Todėl tokios stiprėjančios prievartos keliama grėsmė didžiulėmis pastangomis ir aukomis susigrąžintai Nepriklausomybei, pilietinei ir politinei laisvei mūsų šalyje dar nėra deramai suvokiama ir įvertinama.
Tęsdamas ir plėtodamas komunistinio totalitarizmo vykdytą „naujo žmogaus“ kūrimo eksperimentą liberalistinis totalitarizmas taip pat siekia „perdirbti“ žmogų ir pakeisti jo prigimtį. Jį diegiančių „pažangiųjų jėgų“ tikslas yra sukurti „naująjį europietį“ – istorinę ir kultūrinę atmintį praradusį, tautinės savimonės ir savigarbos neturintį kosmopolitišką klajūną ir vartotoją. Toks „europietis“ būtų ir naujos rūšies „mankurtas“ - liūdnai pagarsėjusio homo sovieticus antrininkas ir pakaitalas. Jis turėtų užimti ištautinto ir bešaknio perėjūno – beveidžiu „sovietinės liaudies atstovu“ paversto komunistinio „internacionalisto“ vietą. Įgyvendinus „pažangiųjų jėgų“ vykdomą ideologinę ir politinę „naujo žmogaus“ kūrimo programą tauta būtų paversta lengvai manipuliuojamų „mankurtų“ mase. Ji taptų medžiaga vis naujiems ir kaskart radikalesniems „pažangiųjų jėgų“ sumanytiems ir vykdomiems socialinės inžinerijos eksperimentams.
Šliaužiantis liberalistinis totalitarizmas kelia grėsmę kiekvieno Lietuvos žmogaus ir visos tautos laisvei. Jo šešėlis pakibo ir virš visos Europos Sąjungos. Išsaugoti savo laisvę Europa pajėgs tik tuo atveju, jeigu sugrįš prie savo dvasinių ištakų ir apgins du tūkstantmečius puoselėtus ir saugotus jos tapatumo pagrindus – savo krikščionišką paveldą ir tautinių kultūrų tradicijas, žmogaus orumo ir pilietinės laisvės idealus. Randasi ženklų, kad žemyno tautos pradeda suvokti augantį „švelniojo“ totalitarizmo pavojų ir yra pasiryžusios ginti savo laisvę. Ar Lietuva liks šios kovos nuošalyje ir bus pamažu uždusinta šio totalitarizmo glėbyje, ar jos piliečiai tars „ne“ jo apraiškoms, parodys jau netolima ateitis. Vienoks ar kitoks apsisprendimas savaime taps atsakymu, ar iš tiesų vertiname ir norime išsaugoti taip sunkiai atgautą laisvę.
(384)
Aš ne idiotas. Aš – Lietuvos patriotas!
Čia cituoju savo humoristinę dainą „Iš patrioto dienoraščio“. Visą dainelę paskelbiau socialiniame tinkle savo forume ir tuojau pat buvau sumaltas į miltus tautininkų iš to agresyvesnio, kraštutinio sluoksnio. Buvau apkaltintas neapykantos lietuviams ir katalikams kurstymu. Nors traukiančių per dantį pseudo patriotus yra ne vienas. Pasižiūrėkite, ką apie juos kalba V. Landsbergis, J. Erlickas, S. Parulskis ir taip toliau.
Teismai brokuoja policijos tyrėjus
Susitarti, kad būtum priverstas dirbti papildomai? Kur jūs matėte tokį kvailį? Būtina išsisukti nuo atsiradusios papildomos naštos!
Lietuviškas humoras atsiduoda kareivinių kojinėmis
Po ilgos pertraukos į televiziją sugrįžtantis humoristas Artūras Orlauskas - Zakarauskas labai taikliai apibūdino lietuviško humoro situaciją: lietuvius esą juokinti sunku, nes beveik visi intelektualai išvyko svetur, o šalyje liko tik pensininkai ir šiaip žmonės, kurių veidai ir sąmonė išvagoti raukšlių. Tačiau tai būtų tik dalis bėdos. Tikroji lietuviško humoro nelaimė yra ta, kad jo šaknys vis dar siurbia kūrybinius syvus iš seksizmu persisunkusio sovietmečio, konkrečiai – iš sovietinių priprakaituotomis kojinėmis prasmirdusių kareivinių ir nužmoginančių kalėjimo kamerų.
Įstatymų brūzgynuose pasiklysta net jų leidėjai
Istorikai teigia: jeigu senovės graikai būtų turėję konstituciją, jie būtų užvaldę pasaulį. Lietuva turi 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtą savo Konstituciją. Būdama Abiejų Tautų Respublika (Lietuvos ir Lenkijos valstybės), turėjo 1791 m. gegužės 3 d. priimtą pirmąją rašytinę Europos konstituciją. Tai buvo antroji pasaulyje rašytinė konstitucija po JAV 1790 m. įsigaliojusios konstitucijos. Daugiau istorikų iniciatyva po ilgų diskusijų gegužės 3-iąją atmintina diena Seimas pripažino tik 2008 metais.
Partijos spektakliai – be staigmenų
Viena sričių, kur didieji reformatoriai konservatoriai ištikimai tęsia visų savo pirmtakų tradicijas, – konkursai į postus valstybės tarnyboje. Kuo postas šiltesnis, tuo konkursas fiktyvesnis.
Valstybė už studijas permoka keletą kartų
Švietimo ministras kartu su premjeru vasario 2 d. kiek netradiciškai atidarė studijų parodą „Litexpo“ parodų rūmuose. Gana greitai viešumoje pasklido ir informacija, kad šiemet bus pasiūlyta daugiau kaip 17 tūkstančių nemokamų studijų vietų. Būtų gražu, jeigu turėtume sąmoningus abiturientus ir kokybiškas studijas. O dabar turime studijų mugę.
Kodėl pleška Lietuvos bažnyčios?
Taip ar labai panašiai buvo pavadinta praėjusią savaitę Seime surengta spaudos konferencija. Į ją žurnalistus sukvietė ir savo didžiulį rūpestį čia išsakė Seimo narys Naglis Puteikis bei Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Krinta į akis, jog šie žmonės gaisrą Tytuvėnų ansamblyje suvokia labai skaudžiai pergyvendami tai asmeniškai, „imdami į širdį“ visą nelaimės mastą, nesugebėdami nuslėpti to, jog yra krečiami nerimo drugio konvulsijos.
Kaimynus marina ne meras, o šaltis
Vilniaus meras A. Zuokas trinktelėjo kumščiu į stalą: „Kad daugiau „kaimynų” per televiziją nematyčiau! Kad jie dingtų iš radijo!” Turbūt nerasime lietuvio, nemačiusio ar negirdėjusio reklamų apie gerai sugyvenančius kaimynus. Taip dar prieš pirmąją šio šildymo sezono sąskaitą ėmė reklamuotis sostinei šilumą ir karštą vandenį tiekianti bendrovė „Vilniaus energija”.
Nesukat galvos? Ir nereikia
Lietuvos interneto erdvė, jau pavargusi nuo pasakojimų apie emigrantus ir pasilikusius, neseniai sumirgėjo dar viena visiškai neišskirtine istorija: lietuvė Aistė dirba valytoja Norvegijoje ir yra viskuo patenkinta. 24 metų Aistė sako: „Gali sau laisvai gyventi, nesukti galvos, už ką nusipirkti maisto, rūbų ar išvažiuoti pailsėti.” Tai svarbiausias momentas. Aistė nenori sukti sau galvos ir Norvegijoje rado tam tinkamą vietą.
Dujų kaina – mįslių rūke
Antradienį planuojamas Lietuvos premjero A.Kubiliaus susitikimas su „Gazprom Export” vadovu A.Medvedevu jau taip išreklamuotas, jog kartais atrodo, kad po jo viskas pasikeis. Ne tik Lietuvos valdžia, bet ir Rusijos žiniasklaida kursto viltis, kad dujų kainos gali būti persvarstytos. Mes, žinoma, tikimės, kad bus sumažintos.
