Vokiečių mokslininkas griauna sveikos mitybos mitus 
(571)
Specialiai lrytas.lt, Ciurichas
Valgyti salotas – tas pats, kas kramtyti popierines servetėles. Moterys jas mėgsta tik dėl jų sudėtyje esančios opiumui artimos medžiagos. Kaip kad vyrai mėgsta alų, nes jo gamyboje naudojamos mielės - artimiausia medžiaga hašišui. Garsus vokiečių dietologas Udo Pollmeris neigia tai, kas iki šiol laikyta įrodytais faktais apie sveiką maitinimąsi.
Jis sukėlė audrą savo sveikata ir kūno linijomis susirūpinusioje Europos visuomenėje, išleidęs „sveiko maisto“ mitus griaunančias knygas „Valgyk ir mirk. Chemija mūsų maiste“, „Sergantys dėl sveiko maitinimosi“, „Cholesterino mitas“, „Kas sveikas, tas miršta anksčiau“.
Interviu savaitraštyje „Weltwoche“ U.Pollmeris pasakoja apie vegetarizmo žalą, griauna vandens gėrimo mitą bei atskleidžia vienintelį teisingos mitybos principą „Valgyk tai, ko nori“. Nėra tokio maisto, kuris būtų sveikas visiems. Kaip ir nėra visiems sveiko batų dydžio. Mūsų kūnas geriausiai žino, kas jam tinka. Taip teigia Europos organinės chemijos institutui vadovaujantis mokslininkas.
Virtuvė žmogaus evoliucijai - svarbi kaip ir kalba
Vegetarizmo šalininkams U.Pollmeris pateikia žmogaus ir žmogbeždžionių virškinimo sistemos palyginimo pavyzdį. Žmogaus plonosios žarnos yra gerokai ilgesnės už žmogbeždžionių, o gaubtinė žarna – atvirkščiai: daug trumpesnė. Plonosios žarnos yra atsakingos už greitą lengvai virškinamo maisto įsisavinimą, o gaubtinė - už balastinių medžiagų šalinimą. Tuo remiantis, turėtų būti nesunku suprasti, kad žmogus sutvertas taip, kad galėtų suvirškinti didelį lengvo maisto kiekį ir gerokai mažiau neapdoroto, skirtingai nei žmogbeždžionės.
Dar keletas skaičių: žmogaus smegenys - trigubai didesnės už šimpanzės, o virškinimo traktas – 40 proc. mažesnis. U.Pollmeris atkreipia dėmesį, kad mūsų pakankamai atitolusios nuo šilumos šaltinio smegenys suryja ypač daug energijos, nes dieną naktį reikia jose išlaikyti 36-37 laipsnių temperatūrą ir aprūpinti jas energija.
Taigi mums reikia virtuvės, kuri yra biologinis žmogaus požymis. Žmogbeždžionės niekada neturėjo viryklės, todėl jų žarnos prisitaikiusios prie didelio kiekio neapdoroto maisto. Ugnis, sugebėjimas virti yra tapsmo žmogumi pagrindas.
Keptos bulvės, kukuliai, dešrelės ir truputis salotų – tai geras maistas. Galų gale, nuo seno kultūra labiausiai klestėjo ten, kur buvo daug lengvai virškinamo maisto ir kur buvo įvaldytos maisto perdirbimo technologijos. „Mitybos specialistai, rekomenduojantys grįžti prie grūdų ar neapdorotų augalų, turėtų pirmiausia gerokai susimažinti savo dideles smegenis arba pasirūpinti dviem metrais gaubtinės žarnos“, - ironizuoja mokslininkas.
Žalias neapdorotas maistas - nuodingas
Populiarus mokslininkas kritikuoja susižavėjimą rupių miltų ir neapdorotų grūdų gaminiais. Gyvos būtybės nenori būti suėstos. Gyvūnai gali apsiginti ar pabėgti, o augalai - ne, todėl jie ginasi, pasitelkdami spyglius ar nuodus. Grūdinės kultūros ypač jautrios, todėl apsiginkluoja iki dantų ir, jei jų „nenuginkluojame“ kuldami, maldami ir kepdami, atsiranda virškinimo problemų. 2 psl. >>
(571)
Klinikiniai tyrimai – laiko patikrintas kelias į medicinos pažangą
Kai nusipirkę vaistus išsitraukiame iš dėžutės kartais net keliuose puslapiuose surašytą informacinį lapelį, kuriame pateikti duomenys apie indikacijas, kontraindikacijas, galimą šalutinį poveikį, dažnai nežinome, kad tai klinikinių tyrimų išvados, gautos gydant ir stebint dideles savanorių pacientų grupes įvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.
Prostatos prevencinės patikros rezultatai šokiravo medikus
Mobili prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos laboratorija, kelionę po Lietuvą pradėjusi pernai lapkritį, nemokamai jau patikrino apie 2600 vyrų. Padidintas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis kraujyje Šiaulių rajone nustatytas beveik 11 proc., Ukmergės – beveik 14 proc., o Širvintų rajone – net beveik 18 proc. pacientų.
Kirkšnies išvarža – dažniausia vyrų liga, gydoma chirurginiu būdu
Kirkšnies išvaržų operacijos patenka į pasaulyje dažniausiai atliekamų operacijų trejetą. O vyrams tai dažniausiai pasitaikanti liga, kurią reikia gydyti chirurginiu būdu. Statistiniai duomenys rodo, kad kirkšnies išvarža pasitaiko apie 27 proc. vyrų, t.y. beveik kas trečiam. Moterys šia liga serga gana retai – tik apie 3 proc.
Veido chirurgas R. Vaičiūnas: „Leistis botoksą pas neprofesionalus – nesaugu“
Vilniaus universitetinės Žalgirio klinikos veido ir žandiklaulio chirurgijos skyriaus vedėjas, plastikos chirurgas Renaldas Vaičiūnas perspėja moteris, kad lyginti veido raukšles botulino toksino injekcijomis pas neprofesionalus, išklausiusius minimalius anatomijos kursus, nėra saugu, nes iškyla grėsmė ne tik jūsų estetiniam vaizdui, bet ir sveikatai.
Gripo ir jam artimų ligų statistika - optimistinė
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę - vasario 13-19 dienomis - palyginti su ankstesne savaite, gerokai sumažėjo. Anot Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistų turimos statistikos, bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis nuo 42,35 susirgimo atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, per savaitę sumažėjo iki 33. Tačiau susirgimų gripu šiek tiek padaugėjo.
Prieskoniai gydo peršalimą ir gripą
Aromatiniai prieskoniai su klastingomis infekcijomis susitvarko neblogiau tablečių. Žiema - mėgiamiausias gripo, peršalimo, anginos ir bronchito laikas. Stiprinti imunitetą ir nugalėti infekcijas padeda ir visiems žinomi prieskoniai. Imbiero šaknis - puiki, organizmą sušildanti priemonė. Ji suaktyvina kraujotaką ir „žadina“ imunitetą, padeda atsikosėti, pašalina gerklės skausmą.
Gyvenkime pagal vidinio laikrodžio tiksėjimą
Asmenų, kurie įsiklauso į natūralų savo kūno ritmą, gyvenimo būdas sveikesnis, fiziškai aktyvesnis ir dėl to kokybiškesnis. Medicinos ekspertai pataria optimaliai išnaudoti dieną.Galvos smegenys ir trumpoji atmintis dirba visu pajėgumu. Šis laikas - idealiausias sudėtingoms užduotimis atlikti ir sunkioms problemoms spręsti.
Lietuvos vyrai išleido milijonus litų tam, kad susigrąžintų geismą ir pasitikėjimą savimi
Apie 7 mln. litų. Tiek vyrai pernai paklojo pinigų vaistams, laikinai grąžinantiems bent jau pasitikėjimą savimi. Nepagailėjo jie pinigų ir maisto papildams, neva didinantiems vyriškąją galią. Vaistų, skirtų erekcijos sutrikimams gydyti, pasirinkimas nemenkas. Legendinei viagrai, sukurtai bemaž prieš 25 metus, Lietuvoje šiuo metu tenka atremti dar aštuonių preparatų konkurenciją. Pernai vaistams, skirtiems erekcijos sutrikimams gydyti, vyrai išleido 6,5 mln. litų. Dar apie 0,5 mln. litų iššvaistė maisto papildams, skirtiems neva padidinti libido.
Storulis svajoja pasijusti lengvas lyg pienės pūkas
Per tris mėnesius – minus keturiasdešimt kilogramų. Per metus – daugiau nei šimtas. „Kai sversiu pusantro šimto kilogramų, skraidysiu kaip pienės pūkas po laukus”, – pasvajojo Šakių rajono gyventojas Rolandas Onusaitis (38 m.). Jo svoris dar neseniai siekė 301 kilogramą. Vienam sunkiausių šalies gyventojų buvo atlikta operacija, mažinanti skrandžio tūrį. Tad vyras pamažu juda savo svajonės link.
Moterų tipai, kurių vyrams reikėtų vengti
Net jei jos ir žavingai atrodo, didmiesčio sirenų, seksualiai patyrusių, princesės ir dar kitų žemiau pateikiamų moters tipų vyrams reikia vengti.
