„Jeigu jums dabar pasakysiu vieną žodį, jūs iš jo padarysite keturis“, - ironizuoja Kauno „Žalgirio“ prezidentas.

Daugiausia, ką galima iš jo išpešti - keletą minučių pokalbio su trumpais ir kukliais atsakymais. Tačiau Kaune Rusijos dienraščio „Sport Express“ žurnalistams pasisekė.

Viešbutyje, kuriame apsigyveno A.Sabonio draugai iš Rusijos, buvo apsistoję ir Rusijos žiniasklaidos atstovų. Jaukiame restorane prie staliuko pokalbis su A.Saboniu užtruko beveik valandą.

Pokalbis su Lietuvos krepšinio legenda – apie krepšinį, vaikus, mėgstamus filmus ir nemėgstamus žurnalistus.

Pagal populiarumą A.Sabonis Lietuvoje - beveik nepralenkiamas. Kai Rusijos žurnalistas padavėjos paklausė, kiek žmonių pažįsta A.Sabonį, ši nusijuokė ir tarė: „Visi iki vieno“.

Tačiau yra ir kita šios šlovės pusė, apie kurią vargu ar kalbėtų 45 metų kaunietis, jeigu būtų kitu laiku ir kitoje vietoje. Kai pokalbis pasisuko apie A.Sabonio vaikus (jų yra keturi - Domantas, Tautvydas, Žygimantas ir Aušrinė), jis netikėtai paėmė įjungtą diktofoną, pridėjo jį prie pat lūpų ir garsiai tarė: „Noriu, kad visi tai užrašytų. Pati didžiausia dovana, kurią gavau iš gyvenimo, yra tai, kad mano vaikai gyvena ne Lietuvoje“.

Iki tol žurnalistai aptarinėjo su A.Saboniu jo sūnaus Tautvydo karjerą krepšinio aikštėje. Prieš dvejus metus Malagos „Unicaja“ krepšinio akademijos auklėtinis su Lietuvos rinktine tapo Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionu. Tačiau jaunasis Sabonis tapti profesionaliu krepšininku nesiruošia.

„Šiuo metu yra pakankamai daug įvairių užsiėmimų, kurių anksčiau nebuvo. Ir kodėl mano vaikams dėl manęs kentėti? Sūnui reikia baigti mokslus, išsirinkti profesiją. Šalis mūsų nedidelė. O jeigu jis čia būtų, neišsirinktų - už jį nuspręstų kiti“, - kalbėjo A.Sabonis.

„O dabar „kiti“ nuspręsti negali? Kas bus, jeigu Ispanijoje gyvenantį Tautvydą pasiektų kvietimas į Lietuvos rinktinę?“ - žurnalistai paklausė A.Sabonio.

Šis reagavo greitai: „Manau, tokio kvietimo nebus“.

***

Šmaikštus pokalbis ilgiausiai truko apie krepšinį.

- VTB jungtinės lygos finalo ketverto uždarymo ceremonijoje jums teko apdovanoti Kazanės „Uniks“ krepšininkus, kuriuos treniruoja Valdemaras Chomičius. Ar galėjote kada nors įsivaizduoti, kad įteiksite sidabro medalį buvusiam bendražygiui iš Kauno „Žalgirio“?

- Aš taip pat apie tai pagalvojau. Per apdovanojimą jam pasakiau: „Pažiūrėk, ką su mumis padarė!“ Kartu pasijuokėme. Apskritai, viskas buvo labai gražu. Tačiau mūsų senutėlei halei - jau 71-eri. Manau, kad šis pastatas galėtų tapti Nacionaliniu sporto muziejumi. Vilniuje yra daug valstybinių institucijų, o štai sporto muziejus turėtų būti įsteigtas ne sostinėje, o mūsų mieste, Kaune. Ir tegul jis būna skirtas ne tik krepšiniui. 2 psl. >>