„Galima išrengt panelę ir paguldyt ant sniego“, - kuo rimčiausiai aiškina fotomenininkas Romualdas Rakauskas, bet tuoj prisipažįsta, jog jam pačiam smagiau sėdėti šiltoj troboj. Pro langą šaltą žiemą mėgsta stebėti ir televizijos laidos „Telebimbam“ kūrėja Neringa Čereškevičienė, kurią kamuoja alergija šalčiui. O buvusi televizijos režisierė Galina Dauguvietytė drąsiai žengia į lauką ir džiaugiasi - pagaliau gali pasipuošti kailiniais.
 |
Lietuva jau kuris laikas džiaugiasi tikra žiema.  V.Ščiavinskas |
Kaip šią žiemą ištveria Lietuvoje gyvenantis ir Vytauto Didžiojo universitete italų kalbą dėstantis italas Fabrizio Mazzela? Kodėl poetas Marcelijus Martinaitis pasivaikščioti į mišką eina su maisto lauknešėliu? Ką etnologė Gražina Kadžytė pasakoja apie senovės lietuvių gyvenimą per speigus? Ką lengviau ištverti keliautojui Dainiui Kinderiui - Afrikos karštį ar lietuvišką šaltį, kai pomidorai tampa kieti lyg biliardo kamuoliai?
Įdomiu gyvenimu besidžiaugiančių žmonių mintys - lrytas.lt skaitytojams.
Galina Dauguvietytė, televizijos režisierė
Mano jaunystėje tokios žiemos būdavo, kad net tvoros poškėdavo. Stulpai elektros taip ūždavo - ūūū. Kai gyvenau Joniškyje, būdavo, naktį atsiguli, ir ūžia.
Bendrai aš nesu iš tų išlepintų, ir šaltį, ir karštį pakeliu lengvai. Kaune, gimnazijoje buvo taip - jei dvidešimt penki šalčio, į gimnaziją eiti nereikėdavo ir vyresniųjų klasių mokiniams. Būdavo, ryte guli, klausaisi radijo, kad nereikės eiti į gimnaziją. Tai kur tada eit? Į čiuožyklą! Ten lauke keturias valandas atpyškindavom, laimingos, kad nereikia eiti į gimnaziją.
Dabar tokios žiemos būna retai. Praėjusios žiemos buvo pliurzė. Net kailinių negalėjau dėvėti, tik vieną dieną šaltesnę išėjau pravėdinti kailių, bet praėjau gatve ir vėl grįžau, nes buvo per karšta.
Dainius Kinderis, keliautojas ir knygos „Atgal į Afriką“ autorius
Dabar gyvenu netoli Trakų esančiame vienkiemyje - Rimgaudinėje. Jau mėnuo, kai daugiausia laiko praleidžiu nešiodamas malkas ir vandenį. Turiu dirbti, kad būtų šilčiau.
Gruodžio 20-ąją trobos viduje buvo septyni laipsniai šalčio. Kelias dienas niekas negyveno ir viskas įšalo. Šaldytuve buvo šilčiau negu virtuvėje. Buvo įdomu - paimi pomidorą, o jis sušalęs, panašus į biliardo kamuolį. Net knygos šalčio prisigėrė. Teko visą dieną kūrenti, kol temperatūra pakilo.
Šaltis sugriauna komfortą ir tą komfortą turi susikurti pats - čia yra šarmo. Tačiau tai jau tampa rutina ir, jei galėčiau rinktis, dar savaitės tokios žiemos jau man būtų gana. Net prie pat židinio dirbdamas kompiuteriu jaučiu, kaip stingsta toliau nuo ugnies esanti ranka. Kai šalta, stingsta ir protas. Protinį darbą dirbti sunku, norisi judėti. Daugiau laiko norisi praleisti gaminant virtuvėje, kur viskas garuoja.
Tačiau žinau, jog žmogus visada nori to, ko nėra. Dabar noriu Afrikos karščio, o Afrikoje norėjau šalčio. Keliaudamas prisimindavau šaltį ir galvodavau - kaip gerai, juk tuomet žūsta visi kandantys vabzdžiai. Dabar svajoju vaikščioti basas po žolę. Iš esmės ir karštis, ir šaltis yra gerai. Puiku, kad gyvename tokioje klimato zonoje, kur metų laikai keičiasi - taip galima visko patirti. 2 psl.>>
