Šalies knygų leidėjai komedijų nevaidins 
(27)
Lietuvos leidėjų asociacija atsisakė dalyvauti rengiant projekto „Vilnius – pasaulio knygų sostinė 2012“ paraišką UNESCO. Leidėjai sako, kad dėl padidintų mokesčių leidyba smuko per pusę, todėl ne laikas mesti pinigus fasadiniam renginiui.
Ar leidėjai dar turi vilties, kad valdžia išgirs jų balsą?
Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos nariu, leidyklos „Baltos lankos“ generaliniu direktoriumi Sauliumi Žuku.
- Ar atsisakydami remti valdžios sumanymą siekti, kad Vilniui būtų suteiktas 2012 metų pasaulio knygų sostinės vardas, tikitės mokesčių naštos palengvinimo?
- Tai greičiau nevilties žingsnis. Kaip elgtis, kai esi užspeistas į kampą ir, kad ir ką šnekėtum, tavęs negirdi? Lieka nedaryti, ko prašo. Tik taip gali tikėtis, kad gal tave išgirs ir pradės bent kalbėtis.
Pavyzdžiui, netgi neaišku, ar Lietuva dalyvaus 2011 metų Bolonės pasaulinėje knygų mugėje, į kurią esame kviečiami pagrindinio svečio teisėmis. Lietuvių knygų autoriai ir iliustruotojai turėtų puikią galimybę parodyti pasauliui, ką sugeba, bet reikia parengti paraiškas iki kovo mėnesio, o finansavimas tam dar nepaskirtas.
Ir čia išgirstame siūlymą Vilniui siekti pasaulio knygų sostinės vardo! Pirmiausia gal pasirūpinkime nors būtiniausiais dalykais.
- Pasipiktinote, kad valdžia nori tik pasireklamuoti fasadiniais kultūros renginiais?
- Labai norėtume, kad Vilnius būtų paskelbtas pasaulio knygų sostine. Juk suvažiuotų daug pasaulinių leidyklų atstovų, būtų rengiamos konferencijos, seminarai. Mes mokame organizuoti tokius renginius, tai būtų naudinga mūsų leidybai ir kartu reklamuotume Lietuvą.
Net ir pretenduoti į tokį garbingą vardą Vilnius gali todėl, kad Lietuvos leidėjai jau išsikovojo tarptautinį autoritetą, gerai pasirodė ankstesniuose renginiuose.
Bet pikta, kai valdžia remiasi tuo, ką leidėjai anksčiau yra nuveikę, o dabar leidybą smaugia.
Juk reikėtų pristatyti naujausius mūsų laimėjimus pasauliui, pasakoti apie bibliotekų padėtį, valdžios paramą knygai. O ką galėtume pasakyti? Kad galvojame tik apie tai, kaip nebankrutuoti? Juk mūsų padėtis tiesiog klaiki, palyginti su kitomis ES šalimis.
- Kas skaudžiausiai smogė knygų leidėjams?
- Ir padidinti mokesčiai, ir visiškai sunykusi valstybės parama bibliotekoms ir leidybos programoms.
Pavyzdžiui, bibliotekoms naujiems leidiniams lėšų sumažinta nuo daugiau nei 8 mln. iki 2 mln. litų ir dar neaišku, ar bus skirta bent tiek. Tai mažina knygų tiražus, dėl to dar labiau didėja jų savikaina ir kyla kainos. Susidaro užburtas ratas.
Taip marinama knygų leidyba. Patiriame neatitaisomų dvasinių nuostolių. Kai valdžia dar ima šnekėti apie žinių visuomenę, tai jau primena cirką.
Net jeigu, tarkime, kada nors bus padidintas finansavimas bibliotekoms, atsiradusios knygų spragos liks neužkamšytos.
- Ar nemėginote šių tiesų paaiškinti valdžiai?
- Mėginome, ir ne kartą. Švietimo ir mokslo ministerija bent jau parodo, kad supranta mūsų nerimą.
Tačiau Kultūros ministerijos judesių kartais negalime net suvokti. Pavyzdžiui, norima uždaryti viešąją įstaigą „Lietuviškos knygos“, kurioje dirba vos pora žmonių, skatinančių Lietuvos autorių knygų sklaidą užsienyje.
Nesuprantu, kam griauti efektyviai dirbančią struktūrą?
Tad didžiausia bėda, kad Lietuvoje nėra kultūros politikos.
- Ar dėl pabrangusių knygų nesmuko noras skaityti?
- Ne. Skaitytojai domisi knygomis. Jie vieninteliai mūsų sąjungininkai. Krizės net didina žmonių norą skaityti. Tai parodo ir Islandijos pavyzdys. Ten dabar knygų perkama net daugiau, nes gal žmonėms trūksta pinigų brangiau kainuojančioms kultūros rūšims – teatrams, koncertams.
Knyga padeda žmogui daugiau laiko prasmingai praleisti namie, pamąstyti apie gyvenimą, o sunkmetis skatina rinktis tokį laisvalaikį.
Taip būtų ir Lietuvoje, bet mes negalime pateikti rinkai pigesnių knygų ir dar priversti smarkiai mažinti jų įvairovę.
(27)
TSPMI direktorius R. Vilpišauskas: „Lietuvoje politikų, baigusių politikos mokslus, daugės“
Kol kas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) absolventai neskuba siekti politikų karjeros. Vis dėlto tikėtina, kad jau netolimoje ateityje daugiau buvusių instituto studentų užsiims realia politine veikla, ir tai prisidės prie politikos brandos Lietuvoje, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė šią savaitę 20-metį švenčiančio TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Savanoriais į Gvatemalą – su dviem mažais vaikais
Katrė – mergaitė, pradėta Gvatemaloje. Dabar jai - metai ir trys mėnesiai. Į pasaulį mažylė atėjo tėvams jau grįžus į Lietuvą. „Čia mūsų indėniukė, majų palikuonė“, - juokauja Katrės tėtis Tomas Kurapkaitis. Jis su žmona Neringa ir dviem mažamečiais vaikais 2009-aisiais metams išvažiavo savanoriauti į Centrinę Ameriką. Šeimai ši rizikinga kelionė padovanojo mažiausiai dvi dovanas: pasaulį išvydo mažylė, o grįžusi ir pradėjusi gyvenimą beveik nuo nulio, šeima įsirengė ir apsigyveno naujuose namuose.
Lenkijos institutui Vilniuje vadovaujanti M. Kasner: „Kurkime erdvę lietuvių ir lenkų dialogui“
Lenkijos institutas Vilniuje nepaprastai plačia veikla išsiskiria iš kitų sostinėje esančių įvairių valstybių kultūros atstovybių. Tai didžiulis dabartinės jo vadovės, humanitarinių mokslų daktarės Małgorzatos Kasner nuopelnas. Prieš dvejus metus ji sugrįžo vadovauti institutui jau antrą kadenciją. Plačiau papasakoti apie instituto veiklą ir apie tai, kokie gyvenimo vingiai atvedė ją į Lietuvą, mielai sutiko pati direktorė.
Žaliosios politikos instituto prezidentas L. Balsys: „Nepavyksta sulaukti aiškių atsakymų iš valdžios energetikos klausimais“
Pastaruoju metu politikai vėl pradėjo traukti iš užmaršties žaliųjų idėjas. Seime vykusioje diskusijoje Krikščionių partijos atstovai pasiūlė leisti pačiai tautai apsispręsti, ar Lietuvai reikia statyti naują atominę elektrinę - surengti referendumą.
Z. Balčytis: vieni likti negalime – arba einame atgal į Rytus, arba kartu su išsivysčiusiomis valstybėmis į Vakarus
Kokia naujos finansinės drausmės sutarties įtaka ES finansų krizės suvaldymui ir koks būtinumas prie jos prisijungti Lietuvai LTV „Savaitėje“ Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su buvusiu Lietuvos finansų ministru, dabar Europos parlamento Biudžeto kontrolės komiteto nariu Zigmantu Balčyčiu.
JAV gyvenanti profesorė D.Budrytė: „Amerikiečiai tikrai nėra laimingesni nei lietuviai“
Beveik dvidešimt metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti politikos mokslų profesorė Dovilė Budrytė nelinkusi šiandienos Lietuvą spalvinti vien tamsiomis spalvomis. Kad ir kaip sunku čia gyventi pensininkams, kad ir kiek daug lietuvių emigruoja, o dar daugiau gyvena skurde, profesorė Lietuvą lygina su tuo, ką pažįsta - su Amerika. Ji įsitikinusi, jog žiūrint į visus demokratinės valstybės požymius, nesame kažkuo išskirtiniai blogąja prasme.
Filosofas ir kabalistas iš Izraelio M. Laitmanas: „Pirma matyti ne save, o kitą, verčia egoizmas“
Iš pirmo žvilgsnio tai šokiruoja. Nauja ugdymo metodika rekomenduoja, auklėjant vaikus, pirmenybę teikti žodžiui „mes“, o ne „aš“. Kaip gi tuomet asmenybė? Ar individualizmas jau nebe vertybė? Profesorius iš Izraelio, filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, kabalistas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius, tarptautinio ARI Instituto, turinčio atstovybę ir Lietuvoje, įkūrėjas Michaelis Laitmanas, davęs išskirtinį interviu lrytas.lt, įsitikinęs, kad šiuolaikinė visuomenė taip glaudžiai susaistyta pačių įvairiausių tarpusavio ryšių, kad buvimas individualistu nebeatitinka egoistinių žmogaus interesų. Matydamas vien save, jis negali sėkmingai veikti globalizacijos paženklintame pasaulyje.
Dirigentas O.Grangean’as: „Muzika – tai gyvenimas, ne aš“
48 metų prancūzų dirigentą Olivier Grangean’ą lietuvių publika pažįsta jau 15 metų. Maestro net po kelis kartus per sezoną atvyksta į mūsų šalį diriguoti Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO). Po vasario 4-osios koncerto Nacionalinėje filharmonijoje O.Grangean’as vėl pasirodys Vilniuje su LNSO balandį, o vasarą ketina pristatyti Lietuvoje ir Prancūzijos orkestrą. Kalbėjome su maestro apie jo simpatijas lietuvių muzikantams ir nuotykingą dirigento gyvenimą.
Kardinolui A.J.Bačkiui – 75-eri
Trečiadienį Lietuvos katalikų bažnyčios ganytojas, Vilniaus arkivyskupijos metropolitas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis švenčia 75 metų jubiliejų. Dvasininkas prisipažįsta nelabai mėgstantis minėti savo gimtadienį. Anot ganytojo, domėjimasis jo asmeniu atitraukia dėmesį nuo tikrai svarbių dalykų. Šiomis dienomis gausiai lankomas bičiulių – kunigų, vienuolių ir pasauliečių - kardinolas su dėkingumu prisimena savo tėvus, dėkoja tikintiesiems už šiltą priėmimą Lietuvoje prieš 20 metų, Dievui - už pagalbą eiti sudėtingu kunigystės keliu.
Vokiečių kino režisierius A.Dresenas laužo keistus tabu
Ne kartą girdėtos gyvenimiškos istorijos Andreaso Dreseno filmuose įgyja naują prasmę. Nustebintas režisieriaus atvirumo supranti, kiek daug dalykų esame linkę nutylėti. A.Dreseno filmu „Sustojimas pusiaukelėje“ ketvirtadienį sostinės kino teatre „Pasaka“ prasidės Vokiečių kino dienos.
