Naujienos / lrytas.lt

Sveikų ir skanių produktų ūkininkų turgeliuose ieško vis daugiau žmonių. Daugelis jų įsitikinę – jei maistas tiesiai iš ūkininko, tai ir ekologiškas. Kiti nepatikliai gūžčioja pečiais – iš kur žinoti, gal ten baisiausius chemikalus tie ūkininkai pylė, tikrai ekologiškos morkos yra tik iš savos močiutės daržo. Treti įsitikinę, jog ekologiškus obuolius galima atskirti iš skonio, kvapo ir kirmėlaičių graužimo žymių.

"Tatulos programos" direktorius tvirtina, jog ekologiškų produktų iš skonio ir kvapo atskirti neįmanoma.  G.Gaivenytė

„Tatulos programos“ direktorius Almonas Gutkauskas atsidūsta – nors apie ekologiškumą jis lietuviams aiškina jau dvidešimt metų, apie ekologiją sklando dar daug mitų. A.Gutkauskas palaiko ūkininkų turgelių idėją, tačiau perspėja – į kai kuriuos ten parduodamus produktus reikėtų žvelgti atidžiau.

- Visi lietuviški produktai yra ekologiški, esu girdėjusi net tokius samprotavimus. Ar gali būti, kad lietuviškus produktus valgyti sveikiau negu importuotus?

- Buvo ir ministrų, kurie sakydavo, kad visa Lietuvos produkcija ekologiška. Tačiau taip teigti yra absurdiška. Prisiminkime, kaip XX amžiuje pasikeitė Europos ūkiai. Po Antrojo pasaulinio karo Europoje trūko maisto ir reikėjo sočiai bei pigiai pamaitinti žmones. Tai buvo pasiekta mokslui lengviausiu keliu - vystant intensyvų pramoninį chemizuotą ūkį ir gaminant „sintetinius“ maisto produktus.

Kai mes prieš dvidešimt metų pradėjome veiklą, profesionalūs užsienio specialistai lietuviams patarė neiti pramoninio chemizuoto ūkininkavimo keliu - per tris kartas tokiu maistu maitinęsi žmonės tapo alergiški ir dar nualino aplinką. Nepriklausomybės pradžioje galėjome kurti išskirtinį žemės ūkį ir Lietuvą padaryti ekologine šalimi, kuri klestėtų ir būtų įdomi Europai.

Tačiau Lietuvos ūkio pagrindine plėtros kryptimi tapo chemizuotas žemės ūkis. Bandyta vytis nebepavejamą - neva jei gaminsi pigiai, tada galėsi eksportuoti ir užsidirbti. Europos Sąjungos paramos didžioji dalis taip pat pateko į rankas taip ūkininkaujančioms šeimoms. Buvo mąstoma net apie genetiškai modifikuotų produktų auginimą.

Mes, tatuliečiai, tada iškart sakėm, kad taip ES parama pasinaudos tik koks tūkstantis šeimų ir bus nušluotas kaimas. Panašiai ir atsitiko.

- Prieš kelerius metus kalbėjote, kad Lietuvoje maisto įsigyti sunku. Dabar vis populiaresni darosi ūkininkų turgeliai. Ar vartotojai gali būti tikri, kad ten perka gerą maistą?

- Anksčiau tarp kaimo ir miesto buvo lyg geležinė uždanga. Jeigu į „Tatulos programos“ organizuojamas ekologiškų gėrybių muges ateidavo vilniečiai, dauguma jų ieškodavo ne ekologiškų, bet tiesiog kaimiškų produktų. Miestiečiai buvo išsiilgę tikro maisto. Jei sovietmečiu buvo tuščios krautuvių lentynos, tai dabar lentynos pilnos, bet maisto ten kaip ir nėra. Žmonės provincijoje jau pradeda ieškoti ūkininkų, kurie jiems nušertų paršelį taip, kaip senais laikais. 2 psl.>>