Dėmesio! Lietuvą apraizgė pedofilų tinklas! Nuo spalio 5-osios, kai, kaip įtariama, Drąsius Kedys nušovė du žmones, Marijos žemė staiga tapo teisėjų ir prokurorų orgijų su mažamečiais vaikais rojumi. Dabar lyg mantra kartojama: „Jie prievartauja mūsų vaikus“, „Mūsų vaikai – pedofilų aukos“.
Į karštas TV diskusijų laidas kaip antipedofilų autoritetas kviečiamas cypėje sėdėjęs, šiuo metu už mūsų visų pinigus savo paties niekieno neskaitomas knygas perkantis Seimo narys.
Keliamos pačios įvairiausios pedofilų siautėjimo Lietuvoje ir savų dangstymo versijos. Viena įspūdingiausių – esą solidžias pareigas valstybinėse institucijose užimantys išdykėliai, nepasidalijantys kauniečio dukrele, pirmiausia nudobė jos tėvą, kad šis netrukdytų meilės žaidimams, o paskui pašalino ir savo rimčiausią konkurentą Furmanavičių.
Prišiurpinti piliečiai, lyg avinų banda, pasiėmę ant rankų dar nieko apie lytinį gyvenimą nenutuokiančias savo atžalas, eina protestuoti prie prokuratūrų prieš gintaro šalį neva užvaldžiusių pedofilų klaną.
Po galais, lietuviai, atsipeikėkite. Nejaugi jums šita pedofilų sąmokslo istorija neprimena paranojinio šizofreniko kliedesių? Juolab, kad Lietuvoje maždaug iki 2000-ųjų sekso išvis nebuvo, o kūdikiai buvo randami tarp kopūstų, gal tarp bulvių ar cukrinių runkelių. Juk esame gyvulių augintojų ir žemdirbių tauta. Dar praėjusiame šimtmetyje, kai nebuvo tokios gausybės bulvarinių glamūrinių žurnalų ir daugelis internetu nemokėjo naudotis, dažnas vyriokas neturėjo nė žalio supratimo, kaip arti moterų vagas, ką jau kalbėti apie subtilesnius erotinius pasismaginimus.
Marijos žemė jums – ne Tailandas, kur vyrų santykiavimas su nepilnamečiais, moterimis persirengusiais berniukais – joks iškrypimas. Ir ne Afganistanas, kur dvylikametės ištekinamos už penkiasdešimtmečių diedų, bet tai nelaikoma nuodėme. Ne Kaukazo aūlai, kur niekas tavęs pirštais neužbadys, jei „pasimylėsi“ su išaku. Ne Afrikos džiunglės, kur moterį kartais pakeičia žavi beždžionėlė. Ir ne imperinė Kinija ar Indija, kur nuo senų laikų propaguojamos tokios „akrobatinės“ meilės meno rūšys, apie kokias čia išvis niekas net nėra girdėję anei įsivaizdavę.
Trumpai kalbant, Lietuvoje išvis nėra jokios erotinės kultūros net užuomazgų. Iš kur ji bus, jei mūsų, tik neseniai atitrūkusių nuo plūgo, fantazija tokia ribota? Ne rafinuotais kūniškais malonumais, bet pinigų kalimu, kombinavimu, mokesčių slėpimu, kyšininkavimu, sukčiavimu lietuviai užsiima, o laisvalaikį leidžia kimšdami kindziukus, skilandžius, cepelinus, užsigerdami vandeniu skiestu alumi, „arielka“, irgi babatuku. Toli mums iki buržuazinių mandrybių.
Pedofilija klesti senas demokratijos tradicijas turinčiose, nei karo, nei bado nemačiusiose Europos šalyse, kaip antai Švedija, Danija, Belgija, kur žmonės iš neturėjimo ką veikti pradeda ieškoti aštrių pojūčių nuotykių su vaikučiais bei sadomazochistinių potyrių lovoje. 2 psl.>>
