Biblioteka

Lrytas.lt biblioteka: 159. D.Jazukevičiūtė. “Gyvatė keičia odą” (14)

Vilis Normanas 2010-02-16 14:50

Naujausias Dalios Jazukevičiūtės romanas „Gyvatė keičia odą“ (2010 m, Alma littera) pasirodo po šviesos greitį pranokusių keturių kitų prozos kūrinių. Ko galima tikėtis iš autorės, kuri rašo greičiau negu leidėjai spėja leisti? Ar tai – talento, ar grafomanijos požymis?

Julesas Renardas atsakytų tiesiai: tik talento. Tačiau nereikia tikėti visomis tiesomis, kurias mums įkalė didieji menininkai. Ir vis dėlto.

Skaitant penktąjį buvusios žurnalistės, o dabar poetės ir prozininkės romaną norisi pasakyti: kiek galima stebinti rašant tokiu greitu tempu?

Pagrindinė romano herojė Sibilė – taip pat buvusi žurnalistė. Autorė neslepia savo giminystės savo herojei, tačiau su ja nesitapatina.

Sibilė – visiška priešingybė iki šiol autorės kurtoms moterims. Ji išsekusi, pavargusi ir viskuo nusivylusi. Nebekovojanti. Galvojanti vien apie susinaikinimą. Kaip buvusiai žurnalistei - labai tikroviška.

Tačiau vieną dieną Sibilė pakyla. Ir šis pakilimas lemtingas – intriga neleidžia paleisti romano iš rankų.

Bandant lyginti šį kūrinį su kitais autorės romanais, visų pirma į akis krenta iki glotnumo nudailintas stilius, kurio trūko beveik visuose ankstesniuose romanuose. Ir tuo pačiu – šis stilius negali pažadėti radikalių, veržlių, ugningų epizodų. Jis švelnus, nors kartais perauda į šaltą skausmą.

Dalia Jazukevičiūtė, atrodo, neketina nulipti nuo Lietuvos rašytojų elito viršukalnės. Grumdamasi su įnirtinga kritika ir senų raganų paistalais, autorė ir toliau kelia sau aukštesnę kartelę.

Vienintelis romano trūkumas – tai kituose romanuose viręs kraujas. Aistra. Beprotybė. Kraštutinumai.

Bet nepaisant to, „Gyvatė keičia odą“ drąsiai stoja į vieną gretą su geriausiais šiandienos lietuvių autorių romanais.

Jeigu autorei pavyktų išlaikyti „Anarchistės išpažinties“ kaitrą ir „Gyvatė keičia odą“ stilių, būtų galima teigti: pasivyti D. Jazukevičiūtę vargu ar kam pavyks.

Dalintis