Gelbėjama „Sodros“ sistema, o ne žmogus 
(195)
Valstybinio socialinio draudimo sistemos gynėjai dažnai teigia, kad rūpinasi žmogumi. „Sodroje“ problemų įžvelgiančius jie dažniausiai vaizduoja kaip žmogaus priešus. Tačiau patys „Sodros“ gynėjai vis dažniau žmogų aukoja sistemos išlaikymo labui. Po paskutinių valdžios žingsnių joks „Sodros“ išmokų gavėjas nebesijaučia saugus. Neliko jokių garantijų, kad „Sodros“ problemos nebus sprendžiamos jo sąskaita, be to, negalima pamiršti ir įmokas į šią sistemą mokančių žmonių.
Neišvengiamai jau nukentėjo ligos pašalpų gavėjai, pensininkai, jaunos mamos, bedarbiai. Ypač didelę kainą turėjo sumokėti dirbantieji ir vykdantys ekonominę veiklą pensininkai. Daugelis tų, kurie dirba pagal verslo liudijimus arba turi kitokią individualią veiklą, net nenutuokia, kad jų pensijos nurėžtos daug žemiau ribos, kuri buvo visuotinai pripažinta kaip neliečiamas minimumas (650 Lt).
Tačiau „Sodros“ gynėjai tyli. Galima daryti išvadą, kad jiems svarbiau ne žmogaus, o „Sodros“ sistemos egzistavimas.
Ne paslaptis, kad tie, kurie dar gali, prie pensijos prisiduria dirbdami pagal darbo sutartis, autorines, verslo liudijimus arba kitas individualios veiklos formas. Jeigu tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį (bei autorines) pensininkams pensijos buvo nurėžtos skirtingai, priklausomai nuo jų draudžiamųjų pajamų, tai visiems kitiems buvo palikta tik pagrindinė pensijos dalis bei priedas už stažą (turintiems daugiau kaip 30 m. stažo).
Tai reiškia, kad papildoma pensijos dalis, kurios dydis priklauso nuo buvusių žmogaus pajamų ir atspindi jo indėlį į „solidariąją“ „Sodros“ sistemą, jam nebemokama. Taip daugiausia pajamų iš pensijos netenka tie žmonės, kurie praeityje labiausiai prisidėjo prie „Sodros“ finansavimo.
Tačiau tai, kad pensininkas kažkada turėjo aukštas draudžiamąsias pajamas, dar toli gražu nereiškia, kad iš dabartinės individualios veiklos jis taip pat užsidirba pakankamai.
Įsivaizduokime tradicinių amatų meistrą Sebastijoną, kuris prisiduria prie savo 800 Lt pensijos, pindamas ir turguje pardavinėdamas pintines (tam jis turi nusipirkti nepigiai kainuojantį verslo liudijimą). Jeigu jokio priedo už stažą jis negauna, tai jo mėnesinė pensija sumažėja iki 432 Lt – tokia laikinojo įstatymo galiojimo metu yra pagrindinė pensijos dalis.
Norėdamas dirbti legaliai, iš šių pinigų jis turi nusipirkti verslo liudijimą (kuris dar negarantuoja jokių pajamų). Negana to, jis dar turi sumokėti „Sodros“ ir sveikatos draudimo mokesčius. Vien pastarieji du mokesčiai sudaro po 252 Lt per mėnesį. Vadinasi, pragyvenimui žmogui liks mažiau nei 200 litų. Ne paslaptis, kad iš pintinių milijonų nesusikrausi, tad visa Sebastijono veikla galbūt leis jam pasiekti prarastą pensiją – o galbūt ir ne.
Bet blogiausia, kad perkant verslo liudijimą valdžios atstovai Sebastijono net neįspėjo, kad pensija bus taip smarkiai nukirpta.
Prieš kelerius metus susituokę du našliai Teresė ir Kazimieras persikėlė gyventi į Teresės butą, o Kazimiero butą nuomoja studentams už 600 Lt (turėdami verslo liudijimą). Kazimieras gaudavo 1500 Lt pensiją, o Teresė – 600 Lt. Sumažinus Kazimiero pensiją, butą nuomoti jam paprasčiausiai nebeapsimoka, nes praradimai sumažinus pensiją yra didesni nei pajamos iš buto nuomos. 2 psl. >>
(195)
A. Kubiliaus įpėdiniui bus nesaldu
Jei kelyje į išsvajotąją viršūnę koją pradeda kaišioti saviškiai – dar pusė bėdos. Blogiau, jeigu intrigas ima regzti pati prezidentė.
NATO susitikimas – vinis į homo sovieticus karstą
Čikagoje pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Lietuvai svarbus ne tik simboline, bet ir strategine prasme. Jame užtvirtintas Aljanso narių įsipareigojimas realiai, ne vien tik žodžiais ar raštu saugoti Baltijos šalis.
Lietuvoje iki 2030 metų turėtų išnykti žurnalistai
Su vienu kolega iš užsienio diskutuodami apie Vyriausybės pateiktą viziją „Lietuva 2030“, pastebėjome keistą dalyką: ten nė žodžiu nepaminėta žiniasklaida, jos vaidmuo ir iššūkiai.
Jubiliejus, sudrebinęs visą Kauną
Gal reikėtų atsisakyti tradicijos Kauno dienas minėti gegužės mėnesį – mat šis renginys sutampa su garsios teisininkės, miesto tarybos narės „tvarkietės” A. Ručienės gimtadieniu.
Kodėl „Google“ neleista reklamuoti Lietuvos?
Lietuva uždraudė „Google Maps Street View“ kurti virtualias keliones po gražiausius mūsų šalies kampelius. Didžiuokimės – štai kaip mūsų valstybė saugo žmonių teisę į asmeninio gyvenimo neliečiamybę. Tik apsidairius aplinkui nesimato nei to gyvenimo slaptumo, nei užsienyje mus reklamuojančių miestų ir gamtos vaizdų.
Nuosavo šešėlio nelaisvėje
Šviesos kariai nužengė į žemę. Praėjusią savaitę premjeras A. Kubilius ir finansų ministrė I. Šimonytė išėjo į gatves vykdyti dar vienos karo su šešėliu operacijos.
Mums nereikia referendumo dėl atominės!
Man nepatinka idėja apie konsultavimąsi su žmonėmis dėl atominės elektrinės. Taip, čia mūsų visų pinigai, čia mūsų visų reikalas, bet tai dar nieko nereiškia. Mano širdies ir kraujagyslių sistema irgi yra mano reikalas, bet tai nereiškia, kad kardiologas manęs turi atsiklausti, kaip geriau mane gydyti, jei širdelė pradėtų daužytis. Nes aš ne gydytojas. Nes aš ne gydytojas. Referendumas, kad ir kaip jis baigtųsi, bus betikslis pinigų švaistymas, ir dar blogiau – referendumo idėjos diskreditavimas.
Jei būtume kita šalis
Norėčiau gyventi Bahreine. Šilta, gera, o solidžių pinigų srautą užtikrina trykštanti nafta. Ten visi turtingi, laimingi ir neabejotinai galioja teisingumas.
Lietuvos santykius su Rusija lemia ne politikai, bet verslininkai
Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai vėl tampa rinkiminės kovos objektu. Sąmoningai tylėję ketverius metus konservatoriai nusprendė atnaujinti sovietų okupacijos žalos atlyginimo temą. Vyriausybės kancleris D. Matulionis teisinasi, kad įstatymas nebuvo pamirštas ir jo nuostatos nuolatos primintos susitikimuose su Rusijos įvairių institucijų atstovais, tačiau kas, kada ir kokiu lygiu tai darė, žiniasklaidoje nebuvo akcentuota.
Kuo didesnis chamas, tuo savesnis
Prieš kelerius metus latviai turėjo unikalią progą išgirsti, kokie jie, politikos didžiavyriai, sužinoti, kokios asmenybės vairuoja valstybės laivą.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|