Genų inžinierių kūriniai ieško kelio ir prie lietuvių stalo 
(3)
Europos Komisija prieš savaitę leido sodinti genetiškai modifikuotas bulves. Pavojaus, kad iš jų bus gaminami didžkukuliai, nėra – maistui jos nebus vartojamos. Bet įdare šių bulvių pėdsakų ateityje gal ir bus.
Europa beviltiškai atsilieka nuo JAV ar Kinijos pagal plotus, kuriuose auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).
Vokietijos koncerno BASF išvestai bulvių veislei `Amiflora' suteiktas leidimas – vos antrasis Europos Sąjungos istorijoje po JAV genų inžinerijos milžinės „Monsanto“ patobulintų kukurūzų. Šiuos leista sėti daugiau nei prieš dešimt metų.
Lietuvoje nei viena, nei kita kultūra kol kas neauginama. Tačiau paguoda menka: kiek suvalgome genetiškai modifikuoto maisto – lieka tik spėlioti.
Bandymai buvo nesėkmingi
Prieš trejetą metų Lietuvos žemdirbystės institutas šalia Vėžaičių (Klaipėdos r.) buvo užsimojęs užsėti bandymų lauką genetiškai modifikuotais rapsais.
Tačiau Aplinkos ministerija nedavė leidimo.
Mat nei valdininkų, nei visuomenės nepavyko įtikinti, kad šie augalai nesusikryžmins su įprastais ir neturės poveikio aplinkai.
Metais anksčiau – 2006-aisiais tas pats institutas negavo leidimo sodinti genų inžinierių „patobulintas“ bulves Vokės filiale.
Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vyriausiosios specialistės Neringos Šarkauskienės teigimu, kol kas nėra gauta prašymų net bandymams auginti tokias kultūras, jau nekalbant apie ūkininkavimą.
„Užsiimti komerciniu GMO auginimu Lietuvoje įmanoma, tačiau galioja itin griežti reikalavimai, todėl norinčiųjų dar neatsirado.
Nustatyta, kaip tokie augalai gali būti sėjami ar sodinami, kaip juos transportuoti. Net ir izoliacinė juosta aplink GMO plotą turi būti ne mažesnė kaip 50 metrų pločio“, – aiškino N.Šarkauskienė.
Augino net lenkai
Tuo tarpu gretimoje Lenkijoje GMO auginami jau ne pirmus metus – čia buvo sėjama „Monsanto“ išvesta kukurūzų veislė. Ją ES leido auginti 1998 metais.
Tas pat buvo daroma Portugalijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Čekijoje.
Tiesa, ES leidimą auginti GMO išduoda dešimčiai metų, vėliau jį reikia atnaujinti. Kol kas šiems metams pastarosios valstybės leidimo sėti kukurūzus neturi.
Užtat čekai ir vokiečiai jau nusiteikę auginti genetiškai modifikuotas bulves. ES su tuo sutiko.
Šias bulves numatoma daugiausia naudoti popieriaus pramonėje – BASF koncerno gudragalvių išvesta veislė pasižymi dideliu krakmolo kiekiu, todėl ji labai vertinga gaminant klijus.
Pasak N.Šarkauskienės, galimybės šioms bulvėms nustelbti kitas nėra: jos bus auginamos ribotuose plotuose, ši rūšis nesikryžmina su kitomis, o derlius turi būti nuimtas dar iki sėkloms subręstant.
Apie mėsą – nė žodžio
Tačiau ši bulvių veislė, pavadinta `Amiflora', EK sprendimu galės būti naudojama ir pašarams.
Kitaip tariant, kiaulė ar jautukas galės šveisti genetiškai modifikuotas bulves, ir jų mėsos valgytojai apie tai net nenutuoks.
Mat ES privaloma nurodyti genetiškai modifikuotų produktų kiekį žmonių maiste ar gyvulių pašaruose. Tačiau ar pastaraisiais šertų gyvūnų mėsoje yra GMO pėdsakų – niekam nerūpi. 2 psl. >>
(3)
Iš mūsų laukų – ant prancūzų stalo
Rudųjų garstyčių pasėlių plotai pastaraisiais metais auga kaip ant mielių. Bet kai kurie jų prisėję ūkininkai spjaudosi, nes ir iš anksto sudarytos sutartys negarantuoja, kad užaugintas garstyčias pavyks parduoti.
Turizmo informacijos centre – akibrokštai
Daugiau nei du dešimtmečius kasmet Baltijos šalyse atostogaujanti pora iš Vokietijos stebisi: kodėl estai ir latviai išmoko pritraukti turistų, o lietuviai vis dar sugeba juos atbaidyti.
Latvių žvejų kaimą lietuviai ne tik puošia, bet ir darko
Netoli Lietuvos valstybės sienos Latvijos pajūrio Papės gyvenvietėje įsikuriantys lietuviai stengiasi atkurti sunykusį etnografinį latvių žvejų kaimelį. Tačiau išsaugoti tai, kas čia dar išlikę, ryžtasi ne visi naujakuriai. Mat tai kainuoja milžiniškus pinigus.
Lietaus vanduo – ne tik daržams laistyti
Lietaus vanduo galėtų patenkinti kone pusę žmogaus poreikių. Jis tinka ir skalbyklei, ir tualetui. Vis dėlto panaudoti lietaus vandens lietuviai dar neišmoko. Manoma, kad jis tinkamas tik daržams laistyti.
Vaistai pamažu tampa įprastu maistu
Lietuvoje per mėnesį suvalgoma dešimtys kilogramų vaistų nuo skausmo, virškinimo fermentų, aktyvintosios anglies. Taip pat išgeriama šimtai litrų nervinę įtampą mažinančių augalinės kilmės vaistų. Rinkos tyrimų bendrovės „IMS Health” duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius (gegužę–liepą) Lietuvoje buvo parduota per 386 tūkst. buteliukų širdies lašų. Tai – neabejotinas rinkos lyderis: šių vaistų pakuočių pastaruoju metu parduodama daugiausia.
Gintaro pardavėjams vasara dar nesibaigė
Palangos gatvėse gintarinius niekučius pardavinėjantys smulkieji verslininkai skundžiasi neva sumažėjusia paklausa. Tačiau papuošalų meistrai teigia, kad geriems gaminiams pirkėjų netrūksta. Tiesa, visus gąsdina kylančios gintaro kainos.
Lofto naujakuriai – be lašo bohemiškumo (nuotraukos)
Prieš tai pora gyveno vos trisdešimties kvadratinių metrų bute. Nutarusi pakeisti gyvenamąją vietą šeima žinojo, kad namo jiems kol kas nereikia, bet ir standartinio buto blokiniame name nenorėjo.
Užkandžiai prie vairo – grėsmė už kampo
Vairuojant automobilį draudžiama kalbėti mobiliuoju telefonu laikant jį rankoje, tačiau policijos pareigūnai nekreipia dėmesio, jei vairuotojas prie vairo valgo obuolį, geria kavą ar rūko. Policijos pareigūnai teigia, kad saugiam vairavimui tai taip pat kelia grėsmę.
Brangius valiklius keičia druska ir actas
Kai kasdien naudojami chemikalai sukėlė sveikatos problemų, dešimtus metus namų tvarkytoja dirbanti vilnietė Marija Liogienė grįžo prie močiutės naudotų natūralių priemonių – acto, druskos ir geriamosios sodos.
Turistų rankos tiesiasi į pigesnius suvenyrus
Didmiesčių senamiesčiuose – kur kas daugiau turistų nei pernai, tačiau jie taupesni. Suvenyrų pardavėjai rikiuoja savo klientus: išlaidžiausi – rusai, taupiausi – lenkai. Geriausiai lietuviškus suvenyrus išmano skandinavai.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|