Vytauto Didžiojo žirgais – per Kauno marių ledą (nuotraukos) 
(24)
„Panašiai turėjo jaustis totoriai, lydėdami Vytautą Didįjį į mūšio laukus: aplink balta dykuma, po kojomis – Kauno marių ledas ir žemaitukų žirgų kanopų dundesys. Nepakartojamas įspūdis!” – kalbėdami apie savaitgalį Kauno rajone surengtą seminarą – žygį žemaitukų veislės žirgais sakė Lazdijų rajono žirgininkų klubo nariai.
Penketas raitelių praėjusį šeštadienį, šuoliais lekiantys Kauno marių ledu, privertė atsisukti ne vieną žveją ar į gamtą išsiruošusį praeivį. Vieni jų suko pirštus ties smilkiniais, žiūrėdami į ledu šuoliomis lekiančius raitelius, kiti stabdė juos, norėdami įsiamžinti šalia grynaveislių žirgų nuotraukose.
“Žygio tikslas – populiarinti žemaitukų veislės žirgus Lietuvoje. Juk ši veislė – vienintelė, menanti dar Vytauto Didžiojo laikus: žemaitukus mūsų didysis kunigaikštis girdė Juodojoje jūroje”, - lrytas.lt sakė idėjos surengti žygį žirgais aplink Kauno marias iniciatorius, Lietuvos žemaitukų arklių augintojų asociacijos viceprezidentas žiegždriškis Vidas Kūlokas.
Iš Lazdijų rajono kilęs, pagal profesiją miškininkas, žirgais ir jų veisimu V.Kūlokas susidomėjo prieš dešimtmetį. Jau penkerius metus vyras augina žemaitukų veislės žirgus, juos veisia. Šiandien V.Kūloko žirgyne Kauno rajone – trylika grynakraujų žemaitukų. Keli šio žirgyno augintiniai auga ir Lazdijų rajone, pas šio krašto žirgininkus.
Šeštadienį Kauno mariomis, be V.Kūloko, jojo Lazdijų rajono žirgininkai Valdas Žička, Ramūnas Buinauskas, Mindaugas Vievesis ir daugkartinis šalies arimo arkliais čempionas Algirdas Motiejūnas. Penkias valandas trukęs žygis tęsėsi apie 50 kilometrų – nuo Žiegždrių žirgyno, pro Pažaislio vienuolyną, Kauno HES, Girionis iki V.Kūloko žirgyno šalia Kauno marių kranto.
Su vėju marių ledu pralėkę raiteliai grįžę aptarė ir būsimus asociacijos planus bei darbus. “Prieš akis – du žygiai žirgais, kuriuos ketiname surengti. Vienas iš jų būtų iš Trakų per Baltarusiją, Ukrainą link Juodosios jūros, kitas – vasarą į Žalgirio mūšio vietą Lenkijoje, mūšio 600-ųjų metinių garbei”, - sakė Lazdijų žirgininkas A.Motiejūnas.
Pastarojo prieš kurį laiką draugų kompanijoje pasakyta mintis, jog didžiausia svajonė – pagirdyti žirgus Juodojoje jūroje – žirgininkų entuziastų tarpe, galima sakyti, prigijo. Pasak Lietuvos žemaitukų arklių augintojų asociacijos atstovų, kartu su Žemės ūkio ministerija ketinama rengti projektą paramai gauti surengti Lietuvos žirgininkų žygį istorinėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis.
Šiandien Lietuvoje auginama per 400 žemaitukų veislės grynakraujų žirgų. Ši veislė – istorinė, lietuviška, nykstanti. Pasak V.Kūloko, populiarindami žemaitukus, jie ne tik kelia sau tikslą gausinti žirgų populiaciją, bet ir išlaikyti patraukliu kaimo turizmo verslą, šiuos žirgus įtraukiant į vieną iš siūlomų pramogų turistams.
(24)
Jau prasidėjo prekyba sėklomis
Specializuotos sėklų parduotuvės jau pasiruošė pavasario sėjai, yra atnaujinę sėklų asortimentą ir laukia pirkėjų. Mat antrąją vasario pusę jau prasideda ilgos vegetacijos daržovių sėklų sėja. Nors vasaris dar neįpusėjo, bet sėklų parduotuvėse pirkėjų netrūksta. Pardavėjai sako, kad šiuo metu perkantieji tiksliai žino, ko nori, kokių sėklų ieško.
Emigruoti ar likti? Skurdžiai gyvenanti jauna šeima kabinasi į gyvenimą tėvynėje
Tris mažamečius vaikus auginanti ir vargingai gyvenanti jauna šeima iš Šilutės rajono nesiruošia bėgti nei iš pamario, nei iš Lietuvos – nesėkmes žada įveikti optimizmu ir darbštumu. „Padėkite, mes labai norėtume, kad kas nors padovanotų ar nebrangiai parduotų statybinį vagonėlį arba namelį ant ratų. Mūsų namo sienos kiauros, vaikams šalta, reikia susitvarkyti namus, bet pinigų dabar tiek neturime“, - prašė Šilutės rajono Vainuto kaime gyvenantys 35 metų Saulius ir 30 metų Jurgita Prošegalavičiai. Jie augina 6 metų Dovydą ir nė pusantrų metų neturinčius dvynukus Saulę bei Svajūną.
Biblioteka reklamuos ūkininkus
Pasvalio rajono ūkininkai netrukus turėtų sulaukti kiek netikėtos pagalbos. Žemdirbių verslą reklamuoti padės Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka. Pasvalio ūkininkai visus metus bibliotekoje galės nemokamai išsispausdinti savo vizitines korteles, verslą reklamuojančius lankstinukus, net etiketes savo produktams. Todėl biblioteka dabar dairosi leidybai skirtos programinės įrangos, kompiuterių.
Atsiskaityti už žemės sklypo nuomą ūkininkai jau gali ir parduotuvėje
Per tarpininkus žemės ūkio paskirties sklypus ir pastatus besinuomojantiems ūkininkams paprastėja sąskaitų apmokėjimas. Nuo šiol jie už nuomą atsiskaityti galės „Perlo“ terminaluose.
Bankas siūlo paskolų žemdirbiams
Medicinos bankas šiemet aktyviau rems žemdirbius, žemės ūkio produktų perdirbėjus ir kaimo vietovėse besikuriančius verslus. Už didelę dalį šiam sektoriui teikiamų paskolų laiduoja Žemės ūkio paskolų garantinis fondas, o INVEGA (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“) investuojančiam kaimo verslui kompensuoja pusę kredito palūkanų.
Vasario 5–oji – Šv. Agotos arba Duonos diena
Nuo seno lietuviai tikėjo, kad šv. Agotos dieną pašventinta duona saugos nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Eidami grybauti ar uogauti, žmonės įsidėdavo gabalėlį pašventintos duonos, kad saugotų nuo gyvačių įkandimų. Šv. Agotos duona populiari ir šiandien. Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1 – 1,5 kg. duonos. Šiandien mūsų mityboje duona taip pat užima svarbią vietą, tik jos suvartojama mažiau – po 150 – 300 gramų.
Lietuviška kiaulė tapo deficitu
Natūraliai užaugintos lietuviškos kiaulės mėsos, kaimiškų lašinukų, rūkyklos dūmu kvepiančio kumpio netrukus ieškosime su žiburiu. Kodėl? Ar lietuviai nebemoka auginti kiaulių? Moka ir dar kaip moka, bet kaimuose neliko kas kiaules augina, neliko ir kiaulių.
Stogdengiai laukia darbų gausos, žmonės – viliojančių nuolaidų
Kiek kainuotų perdengti asbestinio šiferio stogą nauja danga? Atsakymų į šį klausimą vis dažniau ieško kaime gyvenantys žmonės. Stogų dangai jie viliasi gauti ES paramos, tačiau darbų ketina imtis savo rankomis. Iki šiol tuščios buvo kalbos apie valstybės paramą asbestiniams stogams keisti. Ne vienas kaime gyvenantis žmogus, praradęs viltį jos sulaukti, senus, kiaurus asbestinio šiferio lakštus jau nuplėšė nuo stogo. Ir uždengė jį nauja danga.
Žemės ūkio rūmuose susirėmė skirtingos ekonomikos mokyklos
Paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis prieš pat Kalėdas parlamentarai patvirtino arba atidavė parlamentiniams komitetams toliau nagrinėti pluoštą mokestinių įstatymų pataisų, beveik nesigilinę į jų turinį. Tokia skuba buvo teisinama kilniu siekiu papildyti valstybės biudžeto išteklius. Tačiau ūkininkai pasiskaičiavo, kad po dar vienos mokestinės reformos gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių smaugiami žemdirbiai nebepajėgs įsigyti šiuolaikinės technikos, kokybiškesnių trąšų ir ekologiškesnių augalų apsaugos priemonių, pasamdyti daugiau kaimo bedarbių.
Pirmadienį pradės sodinti agurkus
UAB „Kietaviškių gausa“ pirmadienį pradeda sodinti agurkus, jų derlių į parduotuves planuoja vežti jau kovo pradžioje.
