Tik dešimtadalis apklaustų verslo atstovų nurodė, kad baigto universiteto pavadinimas turi įtakos darbuotojo algos dydžiui, ir visgi 4 iš 10 respondentų teigia, kad tam tikrų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventai yra konkurencingesni.

Lietuvos akštųjų mokyklų reitingo kontekste atliktas verslo lyderių nuomonės tyrimas rodo, kad 56 proc. darbdavių, ieškodami socialinės ir humanitarinės srities specialistų, prioritetą teikia Vilniaus universiteto auklėtiniams. Tiksliųjų ir inžinerinių mokslų srityje lyderiauja Kauno technologijos universitetas (34 proc.) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (30 proc.).

„Kaip ir užsienyje Lietuvos darbdaviams svarbiausios kandidato asmeninės savybės ir motyvacija. Tuo tarpu pranašumą, kurį įgauna potencialus darbuotojas, baigęs prestižinį Lietuvos universitetą, galima pavadinti kosmetiniu. Pasipuošęs, tarkime, Vilniaus universiteto diplomu, kandidatas tampa šiek tiek patrauklesnis, bet tai nebūtinai jam padės būti pranašesniu darbo rinkoje ir tikrai nepadės išsiderėti didesnio atlyginimo“, - sako socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Lietuvoje veikiančių kolegijų įvaizdis verslo bendruomenės akyse – dar blankesnis. 46 proc. tyrimo dalyvių nežino, kuriai kolegijai teikti pirmenybę. Pirma prioritetų sąraše yra Vilniaus kolegija, kurios auklėtiniams prioritetą nurodė teikiantys tik 1 iš 10 respondentų.

Lietuvoje siūlomų studijų kokybę verslo lyderiai vertina vidutiniškai. Beveik 6 iš 10 respondentų šalies aukštosioms mokykloms penkiabalėje sistemoje rašytų trejetą, beveik 3 iš 10 – ketvertą. 31 proc. verslininkų, kurių atžalos studijuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose, nurodo esantys nepatenkinti arba visiškai nepatenkinti jų vaikams teikiama studijų kokybe.

Tyrime dalyvavo 273 stambių įmonių, patenkančių į Lietuvos verslo lyderių 1000-tuką, vadovai. Tyrimas atliktas 2010 m. gegužės mėnesį, duomenys surinkti apklausos internetu metodu. Šis tyrimas yra sudėtinė DPI rengiamo 2010 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingo dalis.