Žolininkė J.Balvočiūtė: „Nereikia labai sureikšmint nei savo sėkmės, nei savo pralaimėjimų“ (124)

Ginta Gaivenytė:

Arčiausiai Saulės esančio Čimboraso ugnikalnio viršūnėje supranti, kad svarbiausia yra eiti (nuotraukos) (26)

---

Psichiatro kabinete papasakotos skaudžios istorijos – knygoje „Gerųjų žmonių šešėliai“ (71)

---

Psichoterapeutė G.Petronienė: „Maistu žmonės malšina kitokio gyvenimo alkį“ (139)

---

Benediktinų vienuolis Robertas: „Žmogus niekada nepraranda nei savo laisvės, nei gebėjimo nupulti“ (90)

---

Vos 124 centimetrų ūgio aktorė I.Filipovič: „Neįgalieji yra tokie pat Žemės gyventojai“ (101)

Jeigu tik yra galimybė, reikia važiuoti į kaimą ir dirbti fiziškai. Dabar fizinis darbas jau darosi vertybė, prie kurios sunku prieiti, ir ją reikės susikurti.

– Jei žmogus nenori pakeisti gyvenimo, jokios žolės jam nepadės?

– Gaila, jeigu nenori. Visada žmonėms sakau – jūs turite pasiryžti, arba nepasiryžti, čia jūsų pasirinkimo reikalas. Vienas ryžtasi nebegerti ir neberūkyti, nes nesveika, kitas neatsispiria, nes ateina draugas ir atsineša butelį.

– Žmonės labiausiai intriguoja jūsų arbata nuo žalingų įpročių – praeidami pro jūsų stendą, jie vis ją pavarto, kartais pokštaudami vienas kitam pasiūlo. Kaip ta arbata veikia?

– Arbatų nuo žalingų įpročių bent kelias esame darę. Dabar pasilikau prie vienos, kurios receptą sužinojom iš vieno žmogaus. Jam tą mišinį išrašė gydytojas nuo alkoholizmo, o aš pagaminau.

Tas žolelių mišinys veikia skonio receptorius.Jei žmogus ilgai geria tą labai karčią arbatą, jam pasidaro nebeskanu gerti ir rūkyti. Vsada dar pasiūlau ir 25-ąją mūsų arbatą, kuri yra nuo padidėjusio dirglumo, neurozių ir išgąsčių, kad žmogui būtų lengviau ištverti visą tą sunkų laiką.

Bet niekada nepadės ir ta mano arbata, jei žmogus nebus nusprendęs mesti.

– Tačiau būna, kad žmogus nori pakeisti gyvenimą ar ką nors gero nuveikti, bet jam nesiseka?

– Reikia nenusiminti, jei ne viskas iš karto vyksta. Jeigu tai yra koja kojon su daugumos žmonių interesais, anksčiau ar vėliau pavyks. Galbūt pavyks kita forma, negu įsivaizdavai, bet pavyks .

Bet žmonės nesupranta, kas jie yra pasaulyje. Jie gyvena ir dejuoja, nesupranta tos dovanos, kuri jiems duota gyventi pasaulyje. Vienam pasisekė labiau su tėvais, protinėmis galimybėmis ar tvirtesniu charakteriu. Bet jeigu permąstai, vis tiek gali džiaugtis. Gali būti pakantus daugybei dalykų. Paprastas gyvenimas ant žemės yra didžiulė vertybė.

Nereikia labai sureikšmint nei savo sėkmės, nei savo pralaimėjimų. Tai yra gyvenimo kasdienybė. Svarbiausia – galvoti, ne kaip čia man sunku, o kaip aš turiu gyventi, kad visiems kitiems būtų gerai.

***

J.Balvočiūtė gimė 1944 m. Nuo vaikystės žavėjosi augalais, o iš savo senelės ji gavo pirmųjų liaudies medicinos žinių. 1968 m. J.Balvočiūtė baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijo provizorės (vaistininkės) specialybę. Vėliau perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą. Jo vaistinių augalų laboratorijoje J.Balvočiūtė dirbo iki 1990 m. rudens. Daug metų ji vadovavo Botanikos sodo sėklų mainams, dvejus metus rūpinosi floros skyriaus ekspozicijomis. J. Balvočiūtė dvejus metus, be pareigų Botanikos sode, dėstė botaniką būsimiems farmakotechnikams Kauno medicinos mokykloje.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę J.Balvočiūtė persikėlė gyventi į tėviškę. Ji 1990 – 2002 m. dirbo Kamanų valstybinio rezervato biologe (botanike). Tuo laikotarpiu J.Balvočiūtė dalyvavo VU Ekologijos instituto projekte, kuris skirtas Lietuvos vietinės įvairovės išsaugojimui steigiant valstybinius ir vietinės reikšmės draustinius.

Kartu J.Balvočiūtė kėlė kvalifikaciją Kauno medicinos universiteto kursuose. 2000 m. SAM Farmacijos specialistų atestavimo komisija patvirtino jai provizoriaus farmakognosto aukščiausiąją kvalifikacinę kategoriją, išduotas leidimas verstis farmacijos praktika. J.Balvočiūtė Viekšniuose vėliau įkūrė individualią įmonę - vaistinę „Jadvygos žolės“. J.Balvočiūtė taip pat sudaro individualius vaistažolių mišinius pagal gydytojo receptą arba gydytojo nurodytą diagnozę.