Viešojo ir privataus sektorių partnerystė - svarbiausi privalumai ir didžiausios grėsmės 
(13)
Valdžia per paskutinius metus daug dėmesio skyrė viešojo ir privataus sektorių partnerystei (toliau - VPSP). Vyriausybė 2009 m. pabaigoje pritarė 6 sveikatos apsaugos, švietimo, transporto, socialinio būsto, visuomenės apsaugos ir viešosios tvarkos sričių partnerystės projektų įgyvendinimui ir pavedė Ūkio ministerijai užtikrinti šių projektų parengimą.
Vėliau Vyriausybė priėmė VPSP projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, taip pat priėmė nutarimą sudaryti komisiją, kuri spręstų VPSP projektų įgyvendinimo tikslingumą.
Šių metų balandžio mėn. patvirtinta VPSP skatinimo programa 2010-2012 metams, kurios tikslas yra spartinti VPSP įgyvendinimą. Programoje numatyta, jog jos įgyvendinimui per 2010-2012 metus gali būti skirta iki 1 mlrd. litų. Ar VPSP plėtra yra tinkama kryptis? Kokius privalumus gali suteikti VPSP ir kokios pagrindinės šių projektų grėsmės?
VPSP projektai siūlomi dėl keleto priežasčių, visų pirma dėl viešojo sektoriaus veiklos neefektyvumo. Prasta viešai teikiamų paslaugų kokybė, nuostolinga valstybinių įmonių veikla, motyvacijos didinti veiklos efektyvumą ir gerinti kokybę nebuvimas, neapibrėžta atsakomybė, politizavimas priimant ekonominius sprendimus – tai problemos, kamuojančios valstybinį sektorių.
Minėtoje VPSP skatinimo 2010-2012 metų programoje teigiama, jog šių projektų reikalingumą didina „akivaizdžiai didelės viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos, susijusios su neoptimalia paslaugų teikimo infrastruktūros plėtra“, „didelis viešųjų paslaugų ir viešosios infrastruktūros kokybės gerinimo poreikis“. Taigi, svarbus VPSP projektų argumentas – galimybė turėti privataus sektoriaus efektyvumą ir paslaugų kokybę viešosiose paslaugose.
Kitas argumentas – privataus sektoriaus investicijų pritraukimas vykdant projektus, susijusius su viešosiomis paslaugomis. Žinant valstybės finansų padėtį, tai viena iš priežasčių, skatinančių valdžią spartinti VPSP projektų įgyvendinimą. VPSP projektai taip pat leidžia išskaidyti riziką tarp privataus ir viešojo sektorių (arba visą riziką perleisti privačiam sektoriui), todėl atsiranda privataus sektoriaus atsakomybė už projekto nesėkmę ar nuostolius, kurios daugeliu atvejų trūksta tuomet, kai projektus įgyvendina tik viešas sektorius.
Konkreti ir aiški atsakomybė didina projektų efektyvumą, leidžia taupyti biudžeto lėšas. Privačių asmenų dalyvavimas VPSP projektuose gali sumažinti ir kasdienio politizavimo priimant ekonominius sprendimus problemą, būdingą viešiesiems projektams. Visa tai leidžia valstybiniam sektoriui už atitinkamą kainą pirkti kokybišką privataus sektoriaus paslaugą.
Dar viena VPSP nauda – išryškėjusi tikroji paslaugos kaina ir galimybė apsisaugoti nuo ydingų projektų. Šią naudą iliustruoja 2008 metų Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo aptariamas atvejis, kuomet Kauno miesto savivaldybė, priėmusi sprendimą inicijuoti švietimo įstaigų ūkio tvarkymo ir priežiūros koncesiją, jos galiausiai atsisakė, kadangi paskelbus konkursą dėl jame numatytų didelių reikalavimų koncesininkui išaiškėjo milžiniška koncesijos kaina savivaldybei. Tuo tarpu viešųjų projektų ydingumas dažniausiai pastebimas tik tuomet, kai dėl jų įklimpstama į skolas. 2 psl. >>
(13)
„Laiko ženklai“: mažos įplaukos į biudžetą įspūdžio nedaro
Lietuvos valstybės biudžete veriasi skylė: per penkis šių metų mėnesius negauta 169,4 mln. litų planuotų pajamų. Nuo plano atsiliekama 2,4 procento.
Eismo kontrolierius – visagalis
Ar jums patiktų, kad jūsų nepilnametė duktė, turinti viešojo transporto bilietą, bet pamiršusi mokinio pažymėjimą, svetimų asmenų būtų įsodinta į autobusiuką ir vežama nežinia kur?
Broliai ir sesės, klaupkimės, ponas Briuselis atvažiuoja!
83|
Vajėzus Marija, kas dabar bus, Europos ponauja Vilniun atvyksta! Gramdykiva terliones nuo sienų šaukštu, dantų šepetėliais šluostykiva meksfaltą – idant sveteliai garbieji mūsų apsileidusiais kaimiečiais nepalaikytų, ginkdieve neįžeistų prasti apdarai mūsų vargetų, nepapiktintų šiukšlelė numesta ant šaligatvio! Iš tiesų, matant pasirengimo Lietuvos pirmininkavimo ES šišą, jau norisi prabilti senolių kalba – tokia kaimietiška, provinciali atrodo valdininkų sukelta isterija, laukiant svečių iš Briuselio.
Orumas lygu pinigai?
Į Lietuvą atkeliavo nauja mada dalykus vadinti ne savais vardais. Štai visiems suprantama ir visų geidžiama didelė pensija, turtinga senatvė, dar vaizdingai pavadinama „sočia“, politikų lūpose jau pavirto „oria senatve“. Dabar politiškai tiesiog nemandagu pasakyti, kad pensininkai nori didelių pensijų, nori gyventi pasiturimai, lyg tai būtų koks nenormalus, nežmogiškas ar smerktinas siekis. Tačiau iš politikų lūpų reikalaujama „ori senatvė“ nereiškia nieko daugiau, tik tuos pačius pinigus, tik didesnes pajamas senatvėje.
Duokite mums gyvą Rusijos šnipą su antrankiais
Nors Andrius Užkalnis čia neseniai rašė likęs vieninteliu apžvalgininku, neparašiusiu apie tai, „kad atviras kalbėjimas apie Rusijos grėsmę ir įtaką mums prasiveržė, kaip lavina“, norėčiau pratęsti šią temą ir subtiliai užsiminti mūsų specialiosioms tarnyboms, kad dabar jau pats laikas pagrįsti prezidentės metinio pranešimo žodžius ir prieš kameras pareikšti įtarimus bei uždėti antrankius bent vienam Rusijos įtakos agentui. Kadangi jau ne kartą viešojoje erdvėje esu pavadintas aršiu rusofobu, belieka pateisinti šį titulą ir įvardinti tai, kas pastaruoju metu tiesiog tvyro ore, bet taip ir lieka neišsakyta.
„Laiko ženklai“: politikai vis aktyviau lipa į KT daržą
Kokia Seimo vieta valstybės sąrangoje? Kokia Konstitucinio teismo (KT) sprendimų prasmė ir jo vieta teisinėje sistemoje?
Kanapių baimė didesnė už kanapes
Ūkininkai keliolika metų įtikinėjo valdžią, kad isterišką juoką ar kai ką panašaus į nirvaną sukeliančio tetrahidrokanabinolio iki 6 metrų ištįstančiuose augaluose tiek, kad net kurmis neapsvaigtų.
Esminiai instinktai ir Seimo mailiaus protokolas
Anądien tokia protokoliška lektorė Seimo mailių, t. y., visus tuos, kurie gali eiti tik iki plenarinių posėdžių salės durų, mokė, kaip tinkamai apsirengti. Tą paskatino žiniasklaidos pabaksnojimas į trumpus Seimo narių padėjėjų sijonus, pusplikes bambas, paplūdimiui tinkančią aprangą ir artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
Ar Vilniaus festivalis sugebėjo išsiugdyti kultūringą publiką?
Besibaigiančio Vilniaus festivalio koncertus lydi klausytojų anšlagai ir ovacijos. Tačiau jame pasitaiko ir muzikos trukdžių, nepagarbos artistams. Kas tai – laiko atspindys ar elementarios kultūros stoka?
Naiviai neigti pavojų – nebemadinga
Turbūt vienintelis iš apžvalgininkų likau neparašęs apie tai, kad atviras kalbėjimas apie Rusijos grėsmę ir įtaką mums prasiveržė, kaip lavina. Tai, kas anksčiau buvo laikoma pernelyg jautrių ir kompleksuotų, įtarių ir negudrių žmonių liūdna dalia, dabar per labai trumpą laiką pasidarė pripažintu faktu: taip, Rusija bando mums daryti įtaką, per visas silpniausias vietas, per labiausiai pažeidžiamus taškus – nuo perkamų žurnalistų ir protų plovimo, iki ekonominių svertų ir kultūros. Anksčiau apie tai kalbėjo mažuma, ir geras tonas buvo mažumą nušvilpti ir užmėtyti standartinėmis frazėmis apie tai, kad „nuo kaimyno niekur nepabėgsim“, „geriau draugauti ir prekiauti, negu pyktis“.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|