Kernavėje tęsiasi Gyvosios archeologijos dienos (nuotraukos) 
(8)
Tęsiasi sekmadienį Kernavėje prasidėjusios „Gyvosios archeologijos dienos“. Šiemet trijų dienų festivalyje minimos ir Žalgirio mūšio 600-osios metinės.
Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrę Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai rodo pasakoja, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Festivalio svečiai čia gali pamatyti, kaip jie užsiima priešistorės ir viduramžių amatais bei patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, paskanauti senoviškų valgių ar iššauti iš lanko.
Įrengtame neolitiniame būste, akmens ir bronzos amžiaus stovyklavietėse atkurta tų laikotarpių žmonių aplinka ir kasdienis gyvenimas.
Pirmadienis Kernavėje buvo skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Lankytojai galėjo stebėti kovas su kryžiuočiais ir inscenizuotas karių palydas į Žalgirio mūšį.
(8)
Apie ančiuką Donaldą su svastika ir hitlerišką katiną, skaitantį „Miau Kampf“
Naujas Stankero „deimančiukas“ vadinasi „Bijok vienos knygos žmogaus“. Šitas „deimančiukas“ suž(v)ėrėjo „Kultūros barų" nr. 12. Šį numerį vadinu kalėdiniu, nes jis pasirodo spaudos kioskuose būtent prieš Kūčių vakarą. Šventiškai nusiteikęs atsiverčiau savo mylimą žurnalą ir nustėrau, išvydęs šio istoriko tekstą „Bijok vienos knygos žmogaus“. Jame sumenkinama Hitlerio „Mein Kampf" rasistinė ideologija, netgi vengiama apie ją kalbėti, autorius verčiau akcentuoja knygos sąryšį su vokiečių filosofais, tarp jų ir su Friedrichu Nietzsche, apdainavusiu karą kaip aukščiausią žmogaus sielos pasireiškimą.
„Lietuviai ir žydai“ – nuoširdus pokalbis ar abipusė sielos kankinystė?
Kodėl įvardijimą „lietuviai ir žydai“ rašau su kabutėmis? Pažvelkime: kai lietuvių kilmės žmogus viešojoje erdvėje aiškina žydų istorijos, kultūros faktus, žydai, suprantantys lietuviškai, iškart pasirengia kolektyviniam atsakui su aršiais kaltinimais, iki galo dar net neišklausę lietuvio pasakotojo tezių. Tas pats atsitinka ir lietuviams: kai žydų kilmės žmogus savo tautiečiams ima pasakoti apie lietuvius, šie iš anksto jaučia artėjant žeminančių kaltinimų laviną ir rengiasi „ryžtingam atsakui“, nors vėliau gali paaiškėti, kad žydas pasakojo apie lietuvius iš gerosios pusės.
B. Jelcinas bus įamžintas Taline
Trisdešimt devyni Estijos visuomenės veikėjai ir verslininkai pasiūlė įamžinti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino indėlį į šios Baltijos šalies nepriklausomybės atkūrimą ir pastatyti Taline memorialinį ženklą. Tai paskelbta trečiadienį, vasario 1-ąją - šią dieną pirmajam RF prezidentui būtų sukakę 81 metai, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas.
Prancūzijos konstitucinė taryba sulaukė prašymo blokuoti įstatymą dėl armėnų genocido
Grupė Prancūzijos senatorių antradienį kreipėsi į šalies konstitucinę tarybą, prašydami blokuoti naują įstatymą, pagal kurį už armėnų genocido neigimą numatoma baudžiamoji atsakomybė.
Žydų tragediją primena Vilniuje atkurta slėptuvė „Malina“
Minint tarptautinę Holokausto atminimo dieną, Žydų kultūros ir informacijos centre Vilniuje atidaryta nuolatinė ekspozicija „Malina“. Buvusioje Vilniaus žydų geto teritorijoje atkurta „Malina“ yra slėptuvė, kurioje žydai bandė išgelbėti savo ir artimųjų gyvybes. Žodis „malina“ gali būti aiškinamas taip: pirma, – tai hebrajiško žodžio „malion“ – „viešbutis“ reikšmė. Lietuvoje šis žodis priskiriamas žargonizmams.
Minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena
Lietuvoje ir pasaulyje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.
Po Tytuvėnų vienuolyno stogu glaudėsi ir dvasininkai, ir saugumiečiai
Per bemaž 400 metų Tytuvėnų vienuolyno ir bažnyčios sienose įsirėžė laiko ženklai. Renesanso ir baroko meistrų sukurtas architektūros šedevras kentėjo nuo karų, sukilimų, perversmų. Vienuolyno įkūrimą XVII amžiaus pradžioje finansuoti sumanęs LDK didikas Andriejus Valavičius norėjo, kad pastatų kompleksas būtų proporcingas ir elegantiškas, o bažnyčioje atsirastų vietą šeimos mauzoliejui. A.Valavičius net neįsivaizdavo, kokia bus istorija vienuolyno, kuriam 2012-ųjų paskutinį sausio ketvirtadienį teko atlaikyti dar vieną išbandymą - gaisrą.
A.Ažubalis: „Tarptautinė Holokausto atminimo diena primena, kad negalima būti abejingam nepakantumui“
Tarptautinė Holokausto atminimo diena primena, kad negalima būti abejingam nepakantumui, diskriminacijai ir neapykantai, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
S.Kovaliovo bylos kopija kainuoja Laisvės premiją
5 tūkstančių eurų, kurie Seime buvo įteikti pirmajam Laisvės premijos laureatui Sergejui Kovaliovui, vos užtektų sumokėti Lietuvos ypatingajam archyvui už jo bylos kopiją. Piliečių gynimo paramos fondo vadovas Stasys Kaušinis šiuo metu ieško kas padėtų nukopijuoti 1974 metais Vilniuje nagrinėtą S.Kovaliovo bylą, kad galėtų ją įteikti Rusijos žmogaus teisių gynėjams.
Kaune ketinama perlaidoti 1941 metų Laikinosios vyriausybės vadovą J.Ambrazevičių-Brazaitį
Kaune šiais metais ketinama perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovą, antisovietinės ir antinacistinės rezistencijos dalyvį Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, BNS antradienį patvirtino Vyriausybė.
