Nepartinių naudą partijos gaudo 
(16)
Apie tai, kad partijos parengė „diskriminuoti negalima nediskriminuoti“ įstatymą dėl nepartinių kandidatų dalyvavimo savivaldos rinkimuose, jau daug kalbėta. Vis dėlto aš dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną instrumentinę Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo naujojo įstatymo problemą, kuri, mano manymu, galutinai nubraukia lygybės ženklą tarp partijų ir nepartinių kandidatų.
Dar kartelį atidžiai panagrinėkime du šio įstatymo straipsnius: 3-iąjį, kuris, kaip bepasirodytų keista, vadinamas „Lygia rinkimų teise“, ir 38-ąjį, reglamentuojantį rinkimų užstato klausimą ir kuris jau ne kartą buvo nagrinėtas.
Kur dings nepartinių surinktų balsų perteklius?
3-iajame straipsnyje siūloma Lietuvos rinkimų sistemai neįprasta nuostata, sujaukianti iki šiol savivaldos rinkimuose buvusią įprastą proporcinę rinkimų sistemą. Nepaisant to, pastaroji, pasak 1-ojo naujojo įstatymo straipsnio, tebelaikoma rinkimų pagrindu: „Kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ar išsikėlusį kandidatą – mandato balsą.“ Pagal mandato balsų už kiekvieną sąrašą ar išsikėlusį kandidatą sumas nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų sąrašas, ar išrenkamas tam tikras kandidatas.
Jeigu teisingai supratau naująjį įstatymą, prie urnų atėję rinkėjai gaus biuletenius, kuriuose lygiomis teisėmis sunumeruoti puikuosis ir partijų, ir nepartinių, ir pavienių kandidatų sąrašai. Iliustruotai toks biuletenis galėtų atrodyti taip: 1.Partija 1 (sąraše – 20 kandidatų); 2. Vardenis Pavardenis; 3.Partija 2 (sąraše – 18 kandidatų); 4.Vardenė Pavardenė; 5.Nepartinių kandidatų sąrašas (sąraše – 22 kandidatai).
Rinkėjas galės atiduoti savo vienintelį balsą už partiją, nepartinius arba kurį nors nepriklausomą kandidatą. Susumavus visus balsus ir padalinus juos iš mandatų vienoje ar kitoje savivaldybėje skaičiaus, rinkimų komisija nustatys, kiek balsų turėjo surinkti kandidatas, kad taptų savivaldybės tarybos nariu. Tada visi pavieniai kandidatai, surinkę reikiamą balsų skaičių, taps savivaldos nariais, o partijos ir nepartiniai sąrašai galės į tarybas deleguoti tiek narių, kiek reikiamų balsų surinks jie.
Klausimas, kuris man neduoda ramybės, – kur dings labai populiaraus nepartinio kandidato balsai, jeigu jis surinks, pavyzdžiui, keletą norint būti išrinktu reikalingų balsų. Viena sėdyne kelių savivaldybės tarybos kėdžių neužsėsi, byloja perfrazuota liaudies išmintis, tad šiuos balsus, ko gero, teks padovanoti partijų kandidatams.
Bet juk pagal naująjį įstatymą tiek partijų sąrašai, tiek pavieniai kandidatai startuoja visiškai vienodose pozicijose, t.y. turi sumokėti vienodo dydžio rinkimų užstatą. Be to, pavieniai kandidatai turi surinkti tam tikrą skaičių juos remiančių žmonių parašų. Partijoms šis reikalavimas netaikomas, nors vargu ar už kai kurias pasirašytų ir tas dešimtadalis žmonių, kurie turi pasirašyti už nepriklausomą kandidatą.
Tokia lygiava primena situaciją, jei bilietai į traukinį būtų pardavinėjami vagonais – tiek žmonių grupė, tiek vienas keleivis privalėtų išpirkti visas vagono, kuriuo norėtų važiuoti, vietas. 2 psl. >>
(16)
Kaimynus marina ne meras, o šaltis
Vilniaus meras A. Zuokas trinktelėjo kumščiu į stalą: „Kad daugiau „kaimynų” per televiziją nematyčiau! Kad jie dingtų iš radijo!” Turbūt nerasime lietuvio, nemačiusio ar negirdėjusio reklamų apie gerai sugyvenančius kaimynus. Taip dar prieš pirmąją šio šildymo sezono sąskaitą ėmė reklamuotis sostinei šilumą ir karštą vandenį tiekianti bendrovė „Vilniaus energija”.
Nesukat galvos? Ir nereikia
Lietuvos interneto erdvė, jau pavargusi nuo pasakojimų apie emigrantus ir pasilikusius, neseniai sumirgėjo dar viena visiškai neišskirtine istorija: lietuvė Aistė dirba valytoja Norvegijoje ir yra viskuo patenkinta. 24 metų Aistė sako: „Gali sau laisvai gyventi, nesukti galvos, už ką nusipirkti maisto, rūbų ar išvažiuoti pailsėti.” Tai svarbiausias momentas. Aistė nenori sukti sau galvos ir Norvegijoje rado tam tinkamą vietą.
Dujų kaina – mįslių rūke
Antradienį planuojamas Lietuvos premjero A.Kubiliaus susitikimas su „Gazprom Export” vadovu A.Medvedevu jau taip išreklamuotas, jog kartais atrodo, kad po jo viskas pasikeis. Ne tik Lietuvos valdžia, bet ir Rusijos žiniasklaida kursto viltis, kad dujų kainos gali būti persvarstytos. Mes, žinoma, tikimės, kad bus sumažintos.
Nacionalinis projektas: kaip žmonėms sužinoti tiesą?
Lietuvos pozicija Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo rami ir pakankamai aiški. Lietuva pritarė Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutarčiai ir, kol kas galima teigti, – griežtesnių bendro buvimo ES taisyklių programai ateityje.
Europa – jų ar mūsų?
Esame tikri europiečiai. Ar tikrai? Šis klausimas vieno atsakymo, be abejonės, nesulauks. Tačiau galima drąsiai teigti, kad Lietuva turi vieną bendrybę su Europos Sąjunga, kurios narė yra jau beveik 8 metus. Tai įvaizdžio problemos. ES per visą savo egzistavimą taip ir nesugebėjo tapti kuo nors daugiau nei bendrais interesais pagrįsta sąjunga, turinčia didelį maišą pinigų.
Kodėl lietuviui įvaizdis yra viskas (I)
Kaip suprasti, ar gyveni gerai? Turėtumei pajusti kažkokius drugelius skrandyje? Pakilią nuotaiką? Fuj, Rūta, kaip kokčiai mergaitiškai pradėjai. Dabar gyvenimo gėris matuojamas visai kitomis kategorijomis, ir dažniausiai jos neapsiriboja tuo, kaip jautiesi. „Įvaizdis dar ne viskas“, - postringaujama vienoje reklamoje. Klystate, mielieji, įvaizdis mūsų visuomenėje yra viskas. Ir tuoj aš jums tai įrodysiu.
Seime net ir pagaikščiai pražysta
Būna, kad sausas pagalys sužaliuoja, o akla višta kapteli grūdą. Taip neseniai iškeptas Seimo narys E.Lementauskas, iki šiol džiuginęs vien keistais išsišokimais, staiga žybtelėjo į dešimtuką. Šis politikas, pasitelkęs į pagalbą labiau patyrusį kolegą V.Simuliką, drąsiai kreipėsi į prokurorus, kuriems apskundė valdančiųjų konservatorių pažibą R.Dagį. O prokurorai į tą kreipimąsi atsiliepė!
Ar Lietuvos valstybę atkūrė iškrypėliai?
Neabejoju, jog į antraštę iškeltą klausimą daug kas bus linkęs iš anksto atmesti kaip nešvankią provokaciją, tačiau privalau pasakyti, jog tokia pseudodramatiška formuluotė čia yra pasirinkta visai ne dėl to, kad būtų siekiama pritraukti kitokios žingeidumo sandaros tipo žmogų, kurį, kaip ir tuos spiečiais tupiančius karštą dieną šiukšlynuose vabzdžius, vilioja ypatingieji aromatai. Visiškai priešingai! Pabandykime įsivaizduoti, jog antraštėje kyburiuoja net labai iliustratyvus klausimas, jeigu drauge priimsite paaiškinimą, kad taip, o ne kitaip, regis, mūsų paklaustų kitos planetos gyventojas, kuris, tarkime, turi sugebėjimą ( ar technine priemones) perprasti tai, ką skelbia vyraujančios politinių batalijų ištaros (tekstai), bet nežino kontekstų.
Kaune iškils paminklas ateiviams?
Jei virš Kauno praskristų ateivių iš kitos galaktikos orlaivis, miesto vicemeras jaunalietuvis S.Buškevičius turbūt nedvejodamas pasiūlytų įamžinti tokį įvykį ir pastatyti paminklą.
Kam iššoks guzas po kūlvirsčio?
Daugelis stebėjosi valdančiųjų konservatorių kūlvirsčiu, kai jie praėjusią savaitę pareiškė esantys už Seimo specialiąją komisiją „Snoro” istorijai tirti. Juk iki tol jie gulė kryžiumi prieš bet kokį tyrimą, o jo reikalaujančią opoziciją kaltino valstybės išdavyste. Akivaizdu, kad apsisukti 180 laipsnių kampu nutarta ne vien dėl to, kad būtų gelbėjamas galimos rinkimų sąrašo lyderės, Seimo pirmininkės munduras.
