Ekologiška kosmetika - jau ir lietuviška 
(4)
Nuolat produktų siuntos keliauja į šalis, kuriose daugiausia gyvena emigrantų iš Lietuvos: Airiją, Didžiąją Britaniją, JAV, šiek tiek mažiau - į Belgiją. „Skandinavijos rinkoms daugiausia tiekiama produktų su jų prekės ženklais: gaminame pagal sutartis su užsakovais“, - sakė L.Čereška.
Tokių sutarčių sudaryta ne viena. Lietuvos kosmetikos rinkoje taip pat galima nusipirkti garsių kompanijų prekės ženklais paženklintų, todėl keletą šimtų litų kainuojančių „BIOK laboratorijos“ gaminių. „Tokių esu matęs ir mūsų vaistinių tinkluose“, - nusišypsojo L.Čereška.
Lenkia užsienio gamintojus
Lietuvos kosmetikos produktų rinkoje „BIOK laboratorijoje“ sukurtos ir pagamintos veido priežiūros priemonės užima lyderio poziciją.
Šioje produktų kategorijoje įmonės gaminiai atsiriekė per penktadalį - apie 22 proc. rinkos ir pagal pardavimą lenkia daugybę garsių užsienio gamintojų.
Kitų kūno priežiūros produktų (pavyzdžiui, šampūnų, dušo želės) rinkoje įmonei tenka apie 5-12 proc. rinkos. „Pastarųjų gaminių rinka - sudėtinga. Joje konkuruoja ypač daug dalyvių ir atremti gerai žinomų prekės ženklų spaudimą nėra paprasta“, - sakė L.Čereška.
Ėmėsi ir kito projekto
„BIOK laboratorija“, panaudojusi apie 383,3 tūkst. litų ES paramos, gautų pagal priemonę „Lyderis LT“, atnaujino dalį kosmetikos gamybos įrangos. Buvo įsigyta gaminio masei gaminti skirtų reaktorių, fasavimo, etikečių klijavimo ir kitos įrangos.
Šiemet įmonė ėmėsi ir kito projekto, kuriam ES paramos - apie 1,5 mln. litų - skirta pagal priemonę „Lyderis LT“. Iki 2012-ųjų planuojama galutinai atnaujinti visą kosmetikos priemonių gamybos įrangą.
Eksporto plėtrai skatinti pagal priemonę „Naujos galimybės“ „BIOK laboratorijai“ skirta apie 198,6 tūkst. litų paramos.
Atlikusi galimybių studiją, kuriai buvo skirta apie 53 tūkst. litų ES paramos, įmonė ėmėsi ekologiškų produktų gamybos. Jiems sukurti pagal priemonę „Intelektas LT“ buvo skirta apie 170 tūkst. litų ES paramos.
(4)
Europos Parlamentas siūlo uždrausti sąvartynus
Vertingos medžiagos turi būti perdirbamos, o ne išmetamos į sąvartynus ar deginamos, o patys sąvartynai ateityje turi būti uždrausti, mano Europos Parlamentas. EP taip pat ragina už išteklių švaistymą bausti didesniais mokesčiais, praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba. EP siūlo palaipsniui uždrausti sąvartynus visoje ES ir ragina Europos Komisiją iki 2014 m. pabaigos pateikti atitinkamo teisės akto projektą.
Investuotojų į „Girstučio“ rūmus bus prašoma investuoti perpus mažiau - 1 mln. litų
Nepavykstant rasti privačių investuotojų rekonstruojamiems Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmams, potencialių pramoginės dalies valdymo koncesininkų per trejus bus prašoma investuoti perpus mažiau - 1 mln. litų.
Dujos gyventojams brangs penktadaliu
valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė bendrovės „Lietuvos dujos“ pateiktiems naujiems dujų tarifams. Dujos nuo liepos 1 dienos brangs vidutiniškai 22 proc. Dujų tarifai iki šiol nesikeitė jau metus, nes tiekėjai tikėjosi, kad energijos išteklių kainos ims mažėti, tačiau 2012 metais naftos produktų ir gamtinių dujų kainos sparčiai augo.
Latvijos Seimas pritarė siūlymui mažinti PVM
Nuo liepos 1 d. pridėtinės vertės mokestis (PVM) Latvijoje bus sumažintas nuo 22 iki 21 proc. Latvijos Seimas ketvirtadienį patvirtino PVM įstatymo pataisas. Finansų ministerijos atstovai teigia, kad sumažinus PVM pagerės Latvijos konkurencingumas regione, o šalies gyventojams sumažės infliacijos spaudimas.
Vokietijos verslo pasitikėjimas smuko labiau nei tikėtasi
Vokietijos verslo pasitikėjimo rodiklis gegužę smuko daugiau nei ekonomistai prognozavo, nes ekonomikos perspektyvas aptemdė spekuliacijos dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.
A. Šemeta įvertintas už nuopelnus šalinant mokestines kliūtis vidaus rinkoje
Tarptautinės mokesčių apžvalgos žurnalas „International Tax Review“ Europos mokesčių apdovanojimų specialiuoju Redaktoriaus prizu įvertino Europos Komisijos narį Algirdą Šemetą. Jis suteiktas už Komisijos nario nuopelnus šalinant mokestines kliūtis, kurių vidaus rinkoje patiria verslas ir piliečiai.
Dviejų kurortų istorija: kodėl Druskininkai klesti, o Birštonas snaudžia?
„Kada paskutinį kartą buvote Birštone?“ - tokiu šūkiu bando apie save priminti daugelio poilsiautojų primirštas kurortas. Būtų nesąžininga jį pasmerkti ten nė nebuvus, tačiau išgirdus apie mineralinį vandenį, sanatorijas, pušynus, poilsį ir pramogas, viską, kas telpa žodyje „kurortas“, pirmiausia prisimenu Druskininkus. Kodėl? Birštone, prisipažinsiu, pastarąjį kartą lankiausi prieš septynerius metus. Kaip ir daugelis kitų.
Didžioji Britanija - gilesnėje recesijoje nei manyta
Patikslintais duomenimis, Didžiosios Britanijos ekonomika per pirmus tris šių metų mėnesius susitraukė daugiau nei iš pradžių manyta - 0,3 proc., informuoja BBC.
„Ryanair” reklamuojantis Kaunas auginasi skolas
Kauno miesto ir rajono savivaldybės vėluoja Tarptautiniam Kauno oro uostui (TKOU) pervesti žadėtus pinigus, kuriais mokama už Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair” reklamą. Dėl tokios padėties jau nerimauja ir Susisiekimo ministerija. Kauno miestas ir rajonas 2010-aisiais įsipareigojo trejus metus skirti milijonus litų čia skraidančių bendrovių reklamai ir oro uosto plėtrai. Tačiau tam trukdo skylėtas biudžetas, tad žadėti milijonai vėluoja.
Euro zonos privataus sektorius ir toliau traukiasi
Euro zonos privatus sektorius šį mėnesį ir toliau traukėsi, o bendrovės buvo priverstos įsiskolinti ir atleisti dalį darbuotojų.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|