Geležinkelio pervažos - ūkininkų rūpestis? 
(7)
Greta Marijampolės esančių Pietarių, Nendriniškių bei Puskelnių kaimų gyventojai gerokai sunerimo, kai AB Lietuvos geležinkeliai pagrasino panaikinti dvi čia esančias geležinkelio pervažas. Pagrindinis motyvas – ūkininkai netinkamai jas prižiūri. Grėsmingame rašte vardijami šie trūkumai: „nerakinami rankiniai užtvarai, netvarkomas pervažos grindinys ir teritorija, pastatyti nestandartiniai kelio ženklai...“
Regis, kuo čia dėti ūkininkai? Kodėl jie privalo rūpintis geležinkelio pervažomis? Pasirodo, todėl, kad jie jomis naudojasi vykdami į savo laukus.
Tačiau geležinkelis šiose vietose kerta vieškelius, kuriais važiuoja ne tik ūkininkų transportas...
Kartą geležinkeliečiai jau buvo sunaikinę šias pervažas, tačiau po kiek laiko vėl jas teko atstatyti, mat ne tik ūkininkai į laukus, bet ir anapus geležinkelio gyvenantys žmonės į savo namus nebeturėjo kaip patekti.
Dabar vėl iškilo grėsmė, kad tokia situacija gali pasikartoti, mat Lietuvos geležinkeliai savo rašte Marijampolės merui aiškiai parašė, kad jei nebus sprendžiami rankinių užtvarų užrakinimo ir pervažų priežiūros klausimai, vadovaujantis Geležinkelio pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 34.4 punktu, pervažos tarpstotyje Vinčai–Marijampolė 17+917 km ir 19+321 km nuo gruodžio 1 d. bus panaikintos.
Kiekvienas ūkininkas per geležinkelį turėjo keliuką
Kadaise čia, maždaug prieš 100 metų, ūkininkų laukus perpus padalijo geležinkelio vėžė. Nelabai kas galėjo tam paprieštarauti – žemė tiesiog buvo „paimta“ visuomeninėms reikmėms, kitaip tariant – geležinkeliui. Žinoma, už žemes tuo metu savininkams buvo neblogai sumokėta.
Senieji kaimų gyventojai tikina, kad tuo metu nebuvo jokių problemų patekti į savus laukus anapus geležinkelio, mat kiekvienas ūkininkas per geležinkelį turėjo keliuką ir buvo suinteresuotas juo pasirūpinti. Keičiantis laikams, ūkininkų žemė atiteko kolūkiams, o kai kuriuos kaimus ir vienkiemius tuometė sistema tiesiog „numelioravo“ – gyventojai buvo perkelti į gyvenvietes.
Mažieji keliukai sunyko, tačiau keliai, kadaise jungę kaimus, išliko. Jie tebėra „gyvi“ ir šiandien. Šiais keliais į laukus rieda ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių technika, savo namus pasiekia čionykščiai gyventojai. Ne kartą kaimo vieškelis pasitarnavo ir kaip tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ aplinkkelis. Greta Marijampolės esanti šio kelio atkarpa yra viena avaringiausių Lietuvoje, tad, įvykus nelaimei, kuomet autostradoje eismas sustabdomas, automobilių srautas pakrypsta žvyrkeliu, jungiančiu su kita automagistralės atkarpa.
Taip ne kartą pavyko išvengti kelių valandų kamščių. Šį ir maždaug už 3 km esantį kitą kaimo kelią kerta geležinkelis. Čia yra įrengtos pervažos, kurias pastaruoju metu pagrasinta uždaryti, o tai reiškia, kad pervažose būtų išardytas klojinys, keliai pertverti barjerais, perkasti grioviais. Ir tai padaryta todėl, kad geležinkelio tarnybai atrodo, jog vietiniai ūkininkai netinkamai rūpinasi pervažomis ir neužtikrina per jas saugaus eismo.
Sunaikinti negalima patobulinti... 2 psl. >>
(7)
Pavydo kirminas dėl sovietinių laikų fermų sugraužė kaimą
Nuo sovietinių laikų likusios fermos dažnai neatlieka jokios ūkinės funkcijos, nepaisant to, dėl jų kyla konfliktai ir nesutarimai. Taip atsitiko ir su Kretingos r. Lazdininkų kaime stovinčių fermų liekanomis, kuriomis kaip tranzitine stotele bandė pasinaudoti vietos ūkininkas. Kaimo gyventojai, pamatę, kad buvusi ferma laikinai gali duoti kažkam bent minimalios naudos, sujudo subruzdo ir iškvietė aplinkosaugininkus, net policiją.
Parama jauniesiems ūkininkams - tik gyvulininkystės ūkiams įkurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse
Nuo šiol parama jauniesiems ūkininkams bus teikiama tik gyvulininkystės ūkiams įkurti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Pareiškėjas, kuriantis gyvulininkystės ūkį, nuosavybės teise turės valdyti ne mažesnį kaip 8 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) plotą.
Į netradicinį verslą pastūmėjo sliekai
Kai Berčiūnų kaimo (Panevėžio r.) gyventojas Antanas Kiaunė dėl sveikatos problemų buvo priverstas atsisakyti turėto darbo, jis ilgai nesitenkino valstybės mokama pašalpa, o pats ėmėsi verslo. Netradicinio verslo – biohumuso gamybos. Darbo birža neįgaliajam skyrė nedidelę paramą verslui pradėti. O viskas prasidėjo nuo Antano žmonos pedagogės Vilijos simpatijų žemės „kirminui“ – sliekui. Kiekvienas, gyvenantis nuosavame name, patiria, kiek daug susidaro organinių atliekų: nupjautos ir išravėtos žolės, medžių lapų, sugedusių daržovių ir vaisių, virtuvės atliekų.
Kodėl nuostolingas šiltnamių verslas?
„Palyginti su kaimyninėmis šalimis, didžiausias taikomas pridėtinės vertės mokestis, aukščiausios elektros ir dujų kainos, rinką iškreipianti nelegalių šiltnamių gausa žlugdo legalių Lietuvos šiltnamių veiklą, todėl jų kasmet mažėja. Be to, šalyje nėra vienijančios organizacijos, galinčios realiai atstovauti šį verslą plėtojančiųjų interesams Seime ir Vyriausybėje“, - tvirtina ŽŪB „Dembavos šiltnamiai“ valdybos pirmininkas ir direktorius Algimantas Staškus.
Kviečių kaina augo sparčiausiai nuo 2007 metų
Per praėjusią savaitę Čikagos biržoje kviečių kainos išaugo 16,5 proc. - tai didžiausias prieaugis nuo 2007 m. birželio. Gegužės 21 d. biržoje liepos mėnesio pristatymo kviečių bušelis toliau brango, jo kaina pasiekė 7,22 dolerio už bušelį (per 37,3 litro). Tokia didelė kviečių kaina nebuvo fiksuojama nuo 2011 m. rugsėjo.
Šiemet laikytojai už bulius gaus atsietąsias nuo gamybos specialiąsias išmokas
Keičiasi specialiųjų išmokų už bulius skyrimo principas - norintieji jas gauti, turės būti deklaravę žemės ūkio naudmenas ir 2010-1011 metais gavę specialiąsias išmokas už bulius. ES kryptingai siekia visiškai atsieti išmokas nuo einamųjų metų gamybos, pavyzdžiui, pieno, karvių žindenių, skerdimo papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos nuo gamybos atsietos jau 2006-2007 m.
Žemdirbiai gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų
Žemdirbiai šiemet gali įsigyti iki 15 proc. daugiau akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų, atitinkamai mažinant ateinančiais ūkiniais metais įsigyjamų degalų kiekį.
Gyvenimo medų gausiai pasvaliečių šeimai sunešė darbštumas
Dar prieškariu laimėjęs projektą žemės ūkiui plėsti bei gavęs veislinį danišką jautį dovanų, nagingas ir sumanus Pasvalio rajono gyventojas padėjo pagrindus ir savo vaikų, anūkų bei proanūkių gerovei. Talkonių kaime, penkis vaikus užauginę 66 metų Algimantas Jankevičius ir 62 metų jo žmona Zina džiaugiasi savo pensiniu aukso amžiumi. Jų sodyba panaši į išpuoselėtą dvarvietę ir jau kelis kartus išrinkta gražiausia ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. Raudonas namo stogas matyti vos tik įsukus į Talkonių kaimą. Balti, dideli langai su langinėmis, skliautus ir pastogę puošia ornamentais išpjaustytos baltos vėjalentės šviečia iš tolo.
Nubausta netinkamai kiaulių gaišenas tvarkiusi ferma
Kritusių kiaulių gaišenas netinkamai tvarkiusi ferma nubausta bauda, įpareigota atnaujinti savo įrangą ir bus nuolat kontroliuojama, ar laikosi taisyklių, praneša Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kauno VMVT inspektoriai UAB „Sistem“ priklausančioje fermoje Patamulšėlio kaime patikrinimą atliko reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie netinkamai tvarkomas kritusių kiaulių gaišenas.
Lietuvoje sparčiai nyksta nedideli stručių ūkiai
Kadaise susižavėję egzotiškųjų stručių veisimu Lietuvos ūkininkai įsitikino: įkurti ir laikyti mažą šių didelių paukščių ūkį yra nepelninga. Dėl kelių dešimčių paukščių sutarčių su mūsų šalies ūkininkais nenori sudaryti pirkėjai iš užsienio, o Lietuvos rinka – per maža. Veiklą visiškai nutraukė Kėdainių ir Jonavos rajonuose stručius auginę ūkininkai. Tokių šalyje yra ir daugiau. Prasidėjus šių fermų vajui, tokių paukštynų šalyje buvo apie septynios dešimtys. Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais stručių ūkių liko 56, o dabar – dar mažiau. Tikslių duomenų apie tai dar nėra.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|