Auksas toliau spigina akis investuotojams 
(32)
Kai viskas nuvertėja, lieka auksas. Jo yra mažai, paklausa didelė, o kaina astronominė. Pernai šis blizgusis metalas atgavo savo senąją šlovę – tapo geidžiamiausiu investuotojų ir turto kaupėjų grobiu.
Kai pernai kovo mėnesį Graikija atsidūrė ant bankroto slenksčio, o Europos valstybių vadovai sukūrė specialų fondą, į Vokietijos bankų skyrius, prekiaujančius auksu, ėmė plūsti žmonės.
2010 metų birželio pradžioje už vieną auksinę „Krugerrand” serijos monetą pirkėjams teko pakloti 1082 eurus.
„Žinoma, tiek mokėti už vieną unciją – beprotybė!” – pripažino bankininkas Stefanas Rose, vadovaujantis Hamburgo „Sparkasse” aukso skyriui.
Žmonių baimės matas
Dar prieš penkerius metus blizgančių 33,93 gramo sveriančių Pietų Afrikos Respublikos monetų su būrų generolu Paulu Krugeriu ant reverso ir šokliąja gazele ant averso galima buvo nusipirkti po 351 eurą.
„Aukso kaina yra žmonių baimės matas”, – sakė 39 metų Hamburgo bankininkas. S.Rose gerai žino, ką kalba.
20 metų jis konsultuoja klientus, kaip investuoti pinigus. Jo sritis – nekilnojamasis turtas, akcijos, draudimas.
Prieš trejus metus jis ėmė vadovauti tauriųjų metalų skyriui. Nuo to laiko S.Rose yra apėmusi aukso karštinė.
1,96 metro ūgio vyras aukso luitus ir monetas saugo galinio kambario stalčiuose, kad prireikus galėtų ant padėklo atnešti klientui.
Priešingai nei kolegos iš indėlių ir investicijų skyrių, jis gali savo klientams pasiūlyti ką nors apčiuopiamo.
Susirūpinimas, kad ekonomikos krizė ar infliacija suris jų pinigus, gena žmones pirkti aukso.
Anksčiau, kai S.Rose patarinėdavo įsigyti nekilnojamojo turto, jis kartodavo: „Reikia atsižvelgti į tris dalykus: padėtį, padėtį, padėtį.”
Dabar, pardavinėdamas auksą, jis pamokslauja pirkėjams: „Dalimis, dalimis, dalimis! Tik ne viską investuokite į stambius luitus – svaras maždaug už 17 tūkst. eurų! Nusipirkite ir mažesnių monetų, nes jas lengviausia parduoti.”
Kilo aukso karštinė
Net atokiausiuose Vokietijos kaimuose ant tvorų atsirado užrašas: „Superku papuošalus, auksą, auksines dantų karūnėles.” O Diuseldorfo centre turkai tiesiog gatvėse pradėjo supirkinėti auksą.
Prasidėjo aukso karštinė, kokios nebuvo nuo XX amžiaus pradžios. Kaina už unciją augo kasdien. Skeptikai įspėjo dėl išpūsto burbulo, kuris gali sprogti. Bet žmogus toks pat iracionalus, kaip ir birža: jis nori pirkti, kai kursas kyla, o ne tada, kai krinta.
Jau ne vienerius metus biržose fiksuojamas spartus aukso kainos augimas. Prieš penketą metų uncija aukso nekainavo 600 JAV dolerių, praėjusią savaitę – daugiau kaip 1350 dolerių.
Praeityje būta pamokų
Tiesa, seife laikomas auksas neatneša jokių palūkanų. Tačiau ar jų sulaukė bankrutavusio JAV banko „Lehman Brothers” akcininkai? Arba tie, kurių gyvybės draudimo vertė sunkmečiu sumažėjo kelis kartus?
Pinigai gali tapti beverčiai, o auksas niekur nedings. Nebent jį netyčia įkaitintumėte iki 1063 laipsnių Celsijaus.
Tokioje temperatūroje šis metalas išsilydo. 2 psl. >>
(32)
Lietuvoje ketinama leisti „Google“ projektą „Street View“
JAV interneto milžinei „Google“ tikriausiai pavyks susitarti su Lietuvos pareigūnais dėl galimybės šalyje įgyvendinti „Street View“ projektą, kurį ji tikisi pradėti jau šią vasarą. Lietuvos teisingumo viceministras teigia, jog teisinis pagrindas galėtų būti tas, jog „Google“ įmonės veikia Europos Sąjungos erdvėje.
Baltarusija tikisi rudenį pradėti AE betonavimo darbus
Būsimos atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje betonavimo darbai gali prasidėti jau trečiąjį šių metų ketvirtį, pareiškė šalies premjeras.
Iš Vilniaus - penki nauji „Wizz Air“ maršrutai
„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, pristatė dar penkis naujus maršrutus - į Bergeną, Liverpulį, Oslą, Paryžių ir Stavangerį. Kompanija iš Vilniaus skraidins jau dviem orlaiviais. Šiuo metu „Wizz Air“ investicijos Lietuvos sostinėje išaugo iki 160 mln. dolerių, šiais metais bendrovė aptarnaus daugiau nei pusę milijono keleivių taip pralenkdama visas kitas Vilniuje veikiančias oro transporto bendroves.
Estijos valdžia per dvejus metus į transportą investuos 645 mln. eurų
Estijos vyriausybė per posėdį ketvirtadienį pritarė planui, pagal kurį šiais ir kitais metais investicijos į transportą sieks 645 mln. eurų.
Dėl prakiurusio vamzdžio – per 430 tūkst. litų nuostolių
Artėjant atostogų sezonui, draudikai ragina pasirūpinti savo bei kaimynų turto saugumu. Šiltuoju metų laiku užpylimo žalos ženkliai išauga, kadangi išvykus gyventojams, namuose tekantis vanduo pastebimas tik tuomet, kai jau sukeliama didelio masto žala.
Dviejų kurortų istorija: kodėl Druskininkai klesti, o Birštonas snaudžia?
„Kada paskutinį kartą buvote Birštone?“ - tokiu šūkiu bando apie save priminti daugelio poilsiautojų primirštas kurortas. Būtų nesąžininga jį pasmerkti ten nė nebuvus, tačiau išgirdus apie mineralinį vandenį, sanatorijas, pušynus, poilsį ir pramogas, viską, kas telpa žodyje „kurortas“, pirmiausia prisimenu Druskininkus. Kodėl? Birštone, prisipažinsiu, pastarąjį kartą lankiausi prieš septynerius metus. Kaip ir daugelis kitų. Birštono savivaldybės užsakytas tyrimas atskleidė: bent 80 proc. Lietuvos gyventojų žino keturis pagrindinius kurortus – pirmiausia, Palangą, Druskininkus, Nidą, Trakus. Birštoną pamini tik 60 proc. gyventojų.
Europos Parlamentas siūlo uždrausti sąvartynus
Vertingos medžiagos turi būti perdirbamos, o ne išmetamos į sąvartynus ar deginamos, o patys sąvartynai ateityje turi būti uždrausti, mano Europos Parlamentas. EP taip pat ragina už išteklių švaistymą bausti didesniais mokesčiais, praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba. EP siūlo palaipsniui uždrausti sąvartynus visoje ES ir ragina Europos Komisiją iki 2014 m. pabaigos pateikti atitinkamo teisės akto projektą.
Investuotojų į „Girstučio“ rūmus bus prašoma investuoti perpus mažiau - 1 mln. litų
Nepavykstant rasti privačių investuotojų rekonstruojamiems Kauno „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmams, potencialių pramoginės dalies valdymo koncesininkų per trejus bus prašoma investuoti perpus mažiau - 1 mln. litų.
Dujos gyventojams brangs penktadaliu
valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė bendrovės „Lietuvos dujos“ pateiktiems naujiems dujų tarifams. Dujos nuo liepos 1 dienos brangs vidutiniškai 22 proc. Dujų tarifai iki šiol nesikeitė jau metus, nes tiekėjai tikėjosi, kad energijos išteklių kainos ims mažėti, tačiau 2012 metais naftos produktų ir gamtinių dujų kainos sparčiai augo.
Latvijos Seimas pritarė siūlymui mažinti PVM
Nuo liepos 1 d. pridėtinės vertės mokestis (PVM) Latvijoje bus sumažintas nuo 22 iki 21 proc. Latvijos Seimas ketvirtadienį patvirtino PVM įstatymo pataisas. Finansų ministerijos atstovai teigia, kad sumažinus PVM pagerės Latvijos konkurencingumas regione, o šalies gyventojams sumažės infliacijos spaudimas.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|