Už sąžiningą mokslą kovojantis G.Bilderis: “Bandome įrodyti, kad plagijavimo problema – didžiulė” (2)

Prieš gerą dešimtmetį Anglijoje susibūrusios ne pelno organizacijos „CrossRef“ inovacijų direktorius G.Bilderis mugės svečiams pristatė technologijas, kurios padėtų mokslininkams išspręsti labai aktualias plagijavimo, neveikiančių nuorodų bei publikacijų paminėjimo problemas.

Jį į Lietuvą pasikvietė Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“.

Technologija, aptinkanti tekstų pasikartojimą

Anot G.Bilderio, organizacija „CrossRef“ siekia skatinti bendruomenišką naudojimąsi pačiomis naujausiomis technologijomis tam, kad visame pasaulyje būtų kuo efektyviau ir greičiau atliekami moksliniai tyrimai.

Mokslo pasaulyje vertinama organizacija siūlo keletą technologijų, kurios galėtų palengvinti mokslinius tyrimus. Viena iš populiariausių – „CrossCheck“ plagijavimo aptikimo sistema, aptinkanti pasikartojimą moksliniuose tekstuose. Skirtingose disciplinose ši elektroninė sistema veikia pagal vadinamąjį „panašumų skaičių“ – kuo daugiau žodžių sutampa, tuo atidžiau leidėjams reikia įvertinti tokio teksto originalumą.

„CrossRef“ inovacijų direktorius pastebėjo, kad tekstų pasikartojimai gali būti ir atsitiktiniai, todėl tekstų autoriai, administratoriai bei leidėjai turėtų patys objektyviai ir kūrybiškai įvertinti tekstų „persiklojimus“. „CrossCheck“ turi trūkumą – programa neatpažįsta plagiatų fotografijose, diagramose ir piešiniuose.

Kaip gimė idėja sukurti tokią plagiavimo aptikimo sistemą? „Įprastai leidėjai tarpusavyje konkuruoja. Nebūna taip, kad jie vaikščiotų vieni pas kitus į svečius ir klaustų: ar jūs turite tokią mažą plagijavimo problemėlę, – šmaikščiai pasakojo vienas iš „CrossCheck“ sistemos kūrėjų. – Tačiau atsirado ir tokių, kurie suprato, kad verta vienyti jėgas, kadangi visi leidėjai turi bendrą tikslą – visuomenei pristatyti nepriekaištingo turinio mokslinius straipsnius.“

„CrossCheck“ – tekstų patikimumo ženklas

„Pagrindinis mūsų organizacijos šūkis – dirbti kolektyviai ir užmegzti patikimus bendradarbiavimo ryšius. Vienas iš svarbiausių siekių – nustatyti patikimą, autoritetingą tekstų turinį, sugebėti akademinei visuomenei pasakyti, kurį tekstą reikia gerbti, kurio – ne. Siekiame, kad mokslininkai visame pasaulyje ant leidinių išvydę „CrossCheck“ logotipą, suprastų jį kaip aukštos kokybės, teksto patikimumo ženklą“, – sakė G.Bilderis.

Šiandien šioje bazėje registruota 23 tūkstančiai žurnalų, per 1 700 bibliotekų iš 56 pasaulio šalių. Organizacijos nariais yra tapę ne tik visame pasaulyje garsios komercinės bei ne pelno leidyklos, bet ir atvirosios prieigos leidėjai, institucijų saugyklos, tarptautinės organizacijos, įvairių mokslo sričių leidėjai, publikuojantys pačius įvairiausius leidinius – žurnalus, knygas, duomenų bazes, vaizdo medžiagą. 2 psl. >>