Ar V.Landsbergis įtaria, kad D.Grybauskaitė dirba Rusijai, oligarchams, ir kiek Seime yra “Gazprom”? 
(883)
Vienoje televizijos debatų laidoje konservatorių seniūnas J.Razma pareiškė, kad V.Landsbergio pasisakymus iš karto sunku suprasti, todėl po to reikia gerai pagalvoti, ką jis nori pasakyti. Kaip tik šito išaiškinimo ir trūksta, norint suvokti, kas šiandien dedasi tarp konservatorių ir prezidentės D.Grybauskaitės.
Pabandykime suprasti, ką gi profesorius mums norėjo pasakyti D.Kreivio klausimu.
Paviršutiniškai stebint atrodo, kad V.Landsbergis siūlo ministrui atsistatydinti. Tačiau profesorius niekada nebūna toks primityvus. Jis visada nurodo ir gilesnes priežastis, kas kaltas ir per kurią vietą turi išlįsti Rusijos ar korumpuotų asmenų plaukuota ranka.
V.Landsbergis sako: „Padėtis yra platesnė ta prasme, kad viešieji pirkimai yra visiškai supuvusi korupcinė sistema Lietuvoje ir D.Kreivys užsimojo ją tvarkyti <...> dalis to keršto yra arba kontrpriemonė, kad jis nieko nedarytų arba nesuspėtų to padaryti, ką yra užsimojęs <...> kas ateis į jo vietą – ar tikrai jo atsistatydinimas bus visų korumpuotų sukčių džiaugsmas <...> nemanau, kad D.Kreivys yra kaip nors labiau prasižengęs ar tuo labiau korumpuotas ar nešvarus. Yra daug blogesnių veikėjų.“
Štai A.Kubilius aiškina: „Vytautas Landsbergis sako, kad visų pirma ministras Kreivys yra puolamas, nes ėmėsi tvarkyti viešuosius pirkimus, ir kad jam yra kerštaujama ir siekiama tas permainas sustabdyti, kad nieko iš viso nebūtų daroma.
Tai suprantamas dalykas, kad skaidrinant viešuosius pirkimus bei iš tikrųjų juos darant europietiškus ir nebeleidžiant įvairioms grupuotėms viešuosius pirkimus naudoti taip, kaip buvo įpratę, kyla toks pasipriešinimas. Tai natūralu, kad tos grupuotės ieško, kaip grąžinti seną tvarką. Tai ministras ją keičia ir keičia labai radikaliai, tai natūralu, kad ne visi tuo yra patenkinti.“
O štai ir vėl V.Landsbergis: „Lietuva dabar stoja už energetinę laisvę – pasirinkimo laisvę, kuri vienintelė gins ir šalį, ir gyventojus nuo pakelės plėšikų. <...> Lietuva stoja prieš... V.Putiną (ne Mykolaitį) <...>. Kai psichologinis spaudimas senajai Europos poniai neduoda rezultatų, imamasi kitų taikingų priemonių. Pavyzdžiui, pakeisti užsispyrusio kaimyno vyriausybę ir toliau diktuoti savo sąlygas. <...> Nušalinti atkaklų ministrą nereikalingoje ministerijoje (net profsąjungos ir langų daužytojai buvo pajungti tam tikslui), nušalinti ir energetinės nepriklausomybės užsimaniusį premjerą <...>. Netrukus pamatysime, kiek Seime yra „Gazprom“.
Taigi mums yra nuosekliai ir aiškiai paaiškinta, kas nori D.Kreivio ir Vyriausybės nušalinimo – Rusija ir korumpuoti oligarchai. O kas pirma pareiškė nepasitikėjimą D.Kreiviui ir užvirė šią smalą, profesorius subtiliai leidžia suprasti patiems - kiekvienam pagal išsilavinimą.
Norėtųsi profesoriui paantrinti keliais papildomais argumentais.
Pirma, prisiminkime kaip įnirtingai LEO LT projektą puolė R.Pakso partija ir kas plačiai tuo metu paviešintą planą „Strekoza 2“ baigė įgyvendinti. Dabar pikti liežuviai plaka, kad Prezidentūra labai noriai siūlo A.Kubiliui sąjungą su R.Paksu – vietoj jos nekenčiamo A.Valinsko. 2 psl. >>
(883)
„Laiko ženklai“: politikai vis aktyviau lipa į KT daržą
Kokia Seimo vieta valstybės sąrangoje? Kokia Konstitucinio teismo (KT) sprendimų prasmė ir jo vieta teisinėje sistemoje?
Kanapių baimė didesnė už kanapes
Ūkininkai keliolika metų įtikinėjo valdžią, kad isterišką juoką ar kai ką panašaus į nirvaną sukeliančio tetrahidrokanabinolio iki 6 metrų ištįstančiuose augaluose tiek, kad net kurmis neapsvaigtų.
Esminiai instinktai ir Seimo mailiaus protokolas
Anądien tokia protokoliška lektorė Seimo mailių, t. y., visus tuos, kurie gali eiti tik iki plenarinių posėdžių salės durų, mokė, kaip tinkamai apsirengti. Tą paskatino žiniasklaidos pabaksnojimas į trumpus Seimo narių padėjėjų sijonus, pusplikes bambas, paplūdimiui tinkančią aprangą ir artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
Ar Vilniaus festivalis sugebėjo išsiugdyti kultūringą publiką?
Besibaigiančio Vilniaus festivalio koncertus lydi klausytojų anšlagai ir ovacijos. Tačiau jame pasitaiko ir muzikos trukdžių, nepagarbos artistams. Kas tai – laiko atspindys ar elementarios kultūros stoka?
Naiviai neigti pavojų – nebemadinga
Turbūt vienintelis iš apžvalgininkų likau neparašęs apie tai, kad atviras kalbėjimas apie Rusijos grėsmę ir įtaką mums prasiveržė, kaip lavina. Tai, kas anksčiau buvo laikoma pernelyg jautrių ir kompleksuotų, įtarių ir negudrių žmonių liūdna dalia, dabar per labai trumpą laiką pasidarė pripažintu faktu: taip, Rusija bando mums daryti įtaką, per visas silpniausias vietas, per labiausiai pažeidžiamus taškus – nuo perkamų žurnalistų ir protų plovimo, iki ekonominių svertų ir kultūros. Anksčiau apie tai kalbėjo mažuma, ir geras tonas buvo mažumą nušvilpti ir užmėtyti standartinėmis frazėmis apie tai, kad „nuo kaimyno niekur nepabėgsim“, „geriau draugauti ir prekiauti, negu pyktis“.
Kam kurstyti tautos baimes?
Praėjusią savaitę Vilnius įgijo vienuoliktą garbės pilietį – poetą, publicistą, mokslininką T. Venclovą. Peržiūrėjus sostinės garbės piliečių sąrašą nesunku įsitikinti, kad šį kartą pasirinkta itin teisingai. Kas jau kas, bet tris Vilniui skirtas knygas parašęs T. Venclova – vienas labiausiai vertų žmonių būti miesto, kurio vaizdus ir motyvus dažnai atkuria savo poezijoje, garbės piliečiu. Tik gal net didesnė garbė ne jam, o Vilniui, kad turi tokį pilietį. Žinoma, ne visi taip mano. Eiti prieš srovę, būti daugelio nesuprastam ir net nekenčiamam – T. Venclovos gyvenimo kelias. Ir kartu turėti, kad ir negausų, atsidavusių gerbėjų būrį.
„Lietuvos ryto” savaitė”: sunku vaidinti prezidentą
20|
Šalies vadovei D. Grybauskaitei visuomet buvo sunku vaidinti vaidmenį, kurį turi atlikti prezidentas – būti lygiai teisingam visoms politinėms jėgoms ir nuo jų visų vienodai nutolusiam.
Prezidentės laikysena byloja: Lietuva nėra vieninga
Prezidentė D. Grybauskaitė metiniame pranešime sako tiesą apie kitų valstybių įtaką Lietuvos energetiniams projektams. Kai dar prezidento V. Adamkaus iniciatyva buvo pradėta Lietuvos energetinės nepriklausomybės istorija, Rusija sunerimo ir suskubo rinkti visą su tuo susijusią informaciją. Su didžiosios kaimynės pagalba ar be jos, Lietuvos „aktyvistų“ rankomis sužlugdžius LEO, Kremlius aprimo, bet nenusiramino. Nelaukiant, kol Lietuva atsipeikės padariusi strateginę klaidą, Rusija paskelbė statysianti savo atominę elektrinę Kaliningrade.
„Laiko ženklai“: sveikatos apsauga - ir Konstitucinio Teismo reikalas
Liberalų sąjūdis rengia interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui V. Andriukaičiui dėl vis blogėjančios padėties šioje sistemoje ir jo karo su privačiomis gydymo įstaigomis. Pats ministras bravūriškai pareiškė, kad interpeliacija jam būtų Dievo dovana, nes esą jis gautų progą atsakyti kritikams. Tai V. Andriukaičiui įprastas polemikos stilius. Antai rengęs kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) jis tikėjosi sulaukti nutarimo, kuris būtų palankus jo sumanymams neleisti privačioms gydykloms steigtis kur nori, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas pirmiausia skirti valstybinėms gydymo įstaigoms.
Formalizmas įveikia net sveiką protą
A. Zuokas vėl turėjo progą pranešti, kad yra nubaustas už gerus darbus, – šį kartą po to, kai teismas atmetė jo prašymą panaikinti etikos sargų sprendimą, kuriuo sostinės vadovas buvo pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. Meras, kurį pulti pastaruoju metu tapo madinga, prisipažino, kad toks teismo sprendimas labai nuvylė, nes jis neteisingas, nulemtas formalistinio ir procedūrinio požiūrio.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|