Oreiviui iš Lietuvos lygumų – sunkus egzaminas virš Alpių 
(3)
Ar pataikysiu nusileisti ant žemės? Ar su oro balionu nenukrisiu į Adrijos jūrą, kaip nutiko vienam varžybų dalyviui? Ar neteks gelbėtojams manęs krapštyti nuo kalno viršūnės, jei dėl oro srovių dideliame aukštyje neatlaikys baliono degikliai ar kupolas? Nors tokie klausimai neduoda ramybės oreiviui Robertui Komžai (47 m.), jis jau ketvirtąkart leidosi į skrydžius virš Dolomitinių Alpių Italijoje.
Skrydis virš kalnų gerokai skiriasi nuo paprasto pasiskraidymo virš Lietuvos laukų. Tai R.Komža dar kartą patyrė neseniai Italijos šiaurėje vykusiose oro balionų varžybose.
Vieniems pilotams jos baigėsi smarkiu išgąsčiu, kitiems – nelaime.
Vienintelis šiose varžybose dalyvavęs lietuvis neslėpė: jį gena nuotykių magija ir iš oro baliono atsiveriantys nenusakomai gražūs Alpių vaizdai.
„Slidininkų itin mėgstamos Dolomitinės Alpės užburia, tačiau oreiviams jos ir pavojingos – siauri slėniai, mažai tinkamų vietų pakilti, o nusileisti į tikslią vietą pučiant šiaurės vakarų vėjui beveik neįmanoma.
Neretai iki pirmosios nusileidimo vietos reikia skristi daugiau nei šimtą kilometrų”, – pasakojo R.Komža.
Dėl kalnuose slypinčių pavojų oreiviams keliami tam tikri reikalavimai – privaloma turėti signalinį pistoletą, specialius sniego batus, kelias radijo stoteles, maisto ir gėrimų atsargų mažiausiai trims paroms.
Tokiam skrydžiui oreiviai privalo turėti ir gerokai daugiau dujų nei paprastai – maždaug 400 litrų.
„Viskas būna ant ribos, balionas – perkrautas, todėl papuolus į smarkiai purtančias oro sroves atsiranda papildomų problemų, kurių neįmanoma numatyti prieš skrydį”, – sakė oreivis, patiriantis ir liūdnų nuotykių.
Varžybose virš Dolomitinių Alpių nutinka ir didesnių nelaimių. Šiemet vieno oreivio balionas nukrito į Adrijos jūrą. Laimė, žmones ištraukė gelbėtojai, tačiau balionas nuskendo.
Vienas anglas pakliuvo į stiprių oro srovių zoną.
Užgesus degikliams, pilotas su balionu ėmė kristi žemyn. Tik maždaug po penkiolikos minučių jam vėl pavyko uždegti degiklius.
Tačiau pernai keturių oro balionų pilotai nebaigė varžybų, nes nurimus vėjui teko nusileisti kalnuose.
„Trys pilotų komandos tą pačią dieną nuo kalno viršūnės buvo parskraidintos sraigtasparniu, o viena pora nakvojo kalnuose spaudžiant 20 laipsnių šalčiui. Jie iš kalnų gniaužtų buvo ištraukti tik kitos dienos popietę.
Nors tokie gelbėjimo darbai baliono keleiviams nemokami, savininkui balionas pabrangsta maždaug 5 tūkstančiais eurų”, – neslėpė R.Komža.
Skrydis oro balionu virš kalnų skiriasi ir tuo, kad tenka kilti į 4–7 kilometrų aukštį, kur gerokai didesnė rizika patekti į oro sroves.
Su itale skridęs R.Komža irgi buvo patekę į stiprias oro sroves.
„Tokias vietas bandau peršokti didžiausiu greičiu, tačiau rizikuoju perkaitinti kupolą. Kokių minčių tuomet kyla? Sąmonėje prasisuka visas gyvenimo filmas.
Bandydamas nustatyti, kokio stiprumo yra oro srovės, užverčiu galvą ir klausausi, kaip garsiai dejuoja kupolas.Tada ir pačiam norisi šuns balsu kaukti. Tokiomis akimirkomis galima ir pasimelsti”, – sakė R.Komža.
Svarbiausia, kad atlaikytų oro baliono medžiaga, apkrovos juostos, karabinai, trosai, parašiuto virvelės, nes kartais dėl didžiulių kupolo deformacijų virš galvos pasirodo žydras dangus. Balionas gali tiesiog imti kristi.
Oreiviui iš Lietuvos virš Italijos Alpių teko gaivinti ir sąmonę praradusią bendrakeleivę. Pakilus į 4 kilometrų aukštį moteris tiesiog susmuko oro baliono krepšyje.
„Ją gaivindamas sunaudojau beveik visą deguonį. Toliau teko skristi maždaug 3 kilometrų aukštyje, o tai reiškia mažesnį greitį ir mažesnes galimybes nugalėti varžovus”, – apgailestavo lietuvis, kurio svajonė buvo nusileisti centrinėje Venecijos aikštėje.
Iki jos išsipildymo pritrūko vos keliolikos kilometrų. R.Komžos oro balionas vos nepliumptelėjo į Adrijos jūrą – jis nusileido iki vandens likus tik keliems šimtams metrų.
Iš trisdešimties oreivių pavojingas varžybas baigęs trečias lietuvis tai laiko didele sėkme.
(3)
Tiltu į sėkmę kartais tampa ir papildomi kūno kilogramai
Nekeik savo figūros. Nesikrimsk dėl antsvorio. Nesisielok, kad tavo kūnas – nestandartinis. Vilnietė akušerė-ginekologė Vaiva Eringytė (53 m.) įsitikino: papildomi kilogramai gali būti ir naudingi. Per automobilio avariją moteris dėl savo storumo įstrigo tarp sėdynių – nors patyrė kaklo slankstelio lūžį, išvengė dar didesnių sužalojimų. Apvalainų formų niekada nesigėdijusi humoristė Violeta Mičiulienė (48 m.) dabar moko paauglius pamilti save ir kitus ne dėl figūros, o dėl poelgių. O televizijos laidų vedėjui Vitalijui Cololo (37 m.) įspūdingas stotas nekliudo mėgautis adrenalino teikiančiomis pramogomis.
Be motinos užaugusią plaukikę pergalių keliu lydi tėvas
Viena perspektyviausių Lietuvos plaukikių Rūta Meilutytė (14 m.), neseniai Turkijoje vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje iškovojusi visų trijų spalvų medalius, apdovanojimais džiaugėsi su tėvu, dviem broliais ir močiute. Apie didžiąsias dukters pergales niekada nesužinos jos gimdytoja – Rūta neteko motinos būdama vos ketverių. Nors mergaitė menkai ją prisimena, artimieji tvirtina, kad plaukikė iš jos paveldėjo nemažai fizinių duomenų.
Pokyčių ženklas – žiedas
Kodėl dainininko Merūno Vitulskio žmona Erika vestuvinį žiedą nešioja ant didžiojo piršto, nors per vestuves jis papuošė bevardį? Kodėl aktorius Vaidotas Martinaitis be vestuvinio žiedo pasirodo ne tik scenoje, bet ir gatvėje? Ar buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas nenusižengė bažnytinei tvarkai, žiedą išrinktajai Viktorijai užmovęs ant kairės rankos piršto, o pats sutuoktuvių simboliu papuošęs dešinę?
Laimingiausi, kai būna kartu
Kas geriausiai pažįsta krepšininkus dvynius Darjušą ir Kšyštofą Lavrinovičius (31 m.)? „Brolis”, – juokauja aukštaūgiai. Jie nuo gimimo iki dvidešimties metų buvo neišskiriami.
Dainininkas praregėjo vienuolyne
Pašiepiamai „neįvertintu talentu” vadintą atlikėją Mindaugą Jonušą-Minedą (23 m.) išvargino nevykėlio etiketė. Nuo pramogų pasaulio šurmulio Minedas dvejus metus slėpėsi Lietuvos vienuolynuose, užsiėmė savanoriška veikla. Meldęsis ir pagalbos ranką kitiems ištiesęs dainininkas ir pats ryžosi naujam gyvenimui. Jis panoro duoną pelnytis iš prodiuserio darbo.
Čikagoje įsikūrusio gitaristo širdis nebesulaukė kelionės į gimtinę
Pritrūko vos kelių mėnesių, kad penkiolika metų Čikagoje praleidęs buvęs šiauliečių grupės „Vairas” vadovas gitaristas Vytautas Katilius (55 m.) įgyvendintų svajonę – visam laikui grįžtų į gimtinę. Šių metų pabaigoje tokį džiugų įvykį planavęs muzikantas vieną karštą liepos dieną staiga išėjo anapilin. Praėjusią savaitę jo palaikai į gimtinę grįžo urnoje.
Ašaras dėl šeimos griūties džiovina šokio žingsniai
Po penkerius metus trukusios santuokos Eglės Skrolytės-Liesienės (31 m.) tikėjimas amžinos meilės įžadais sugriuvo lyg kortų namelis. Prieš pusmetį laidų vedėją su dviem vaikais – pusketvirtų metų Meile ir pusantrų metų Rojumi paliko sutuoktinis, buvusios populiarios grupės „B’Avarija” narys Juozas Liesis (37 m.). Eglė net nebandė jo sulaikyti: „Reikia laiku iš savo gyvenimo paleisti ir žmones, ir idėjas.”
Lietuvos rinktinės tvarkdarys - Juozukas
Juozas Petkevičius (63 m.) anksčiau nei lažybų bendrovės apskaičiavo, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionate pasidabins aukso medaliais arba tenkinsis tik ketvirtąja vieta. Rinktinės simboliu, auksinėmis rankomis ar tiesiog Juozuku vadinamas masažuotojas J.Petkevičius beveik visuomet būdavo teisus prognozuodamas, kaip seksis krepšininkams ginti Lietuvos garbę.
Viltis – amžių patikrinta medicina
Nors po patirtos automobilio avarijos prabėgo pusantrų metų, solistė Judita Leitaitė (51 m.) tik visai neseniai atsisveikino su ramentais. Tačiau sužalotą dešinę koją tebemaudžia, ypač ilgiau pavaikščiojus ar keičiantis orams. Žinoma moteris skausmus malšina žolelių kompresais, o kaulus stiprina valgydama kalcio turinčių kiaušinių lukštų.
Sušių meistras apie savo darbą sprendžia iš svečio veido
Japoniškų sušių virusu užsikrėtė visas pasaulis. Lietuviai šį tradicinį tolimos šalies užkandį taip pamėgo, kad net ruošia jį namuose. Vilniuje neseniai viešėjęs japonų kulinaras Kensaku Yoshida (64 m.) surengė kelis seminarus, per kuriuos paaiškino, kokių klaidų dažniausiai daro užsieniečiai gamindami sušį.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|