Kaip lituanistai sunaikino kalbos mokslą Lietuvių kalbos institute 
(106)
Lingvistikos, kaip atskiros mokslo disciplinos, apsibrėžusios savo teorines prielaidas ir tyrimo objektą, pradžia sietina su Ferdinando de Saussure’o darbais, lėmusiais struktūralizmo įsigalėjimą kalbotyroje. Tuomet kalbos mokslas aiškiai atsiskyrė nuo romantiškų teorijų ūkuose skendinčios filologijos, neretai keistuolių aristokratų laisvalaikio užsiėmimo. Kalba atskirta nuo kalbėjimo, buvo skelbiama, kad tik pirmosios struktūra teverta tyrėjų dėmesio. Ir, žinoma, kitas svarbus etapas, lingvistikai apsibrėžiant kaip mokslui, prasidėjo, 1957 m. pasirodžius Noamo Chomsky’o revoliuciniam darbui “Syntactic Structures”. Prasidėjo generatyvizmo epocha kalbos moksle. Nuo tol pagrindinis gramatikos mokslo uždavinys − atsakyti į klausimą, kaip įmanomi (kaip žmogaus smegenyse generuojami) taisyklingi gramatiniai kalbos sakiniai. Žinoma, to atsakymo ieškoti galima tik tiriant sakytinės (rašytinės) kalbos pavyzdžius, o tai labai netiesioginis kelias pasiekti tyrimo objektą, kur kas labiau netiesioginis, nei fiziko, tiriančio nematomas, bet vis dėlto eksperimentu apčiuopiamas atomo struktūros daleles. Generatyvizmas kalbos moksle iki šiol tebėra įtakinga teorinė srovė, nors ir patyrė ne vieną esminę modifikaciją. O keistis šią vyraujančią paradigmą, prigimtinį savo formalizmą papildyti semantikos sąvokomis, vertė vis naujos teorinės kalbos mokslo kryptys − funkcinė, kognityvinė, konstrukcijų ir kitos semantinės pakraipos gramatikos, kurios, be kita ko, savo tyrimus papildė empiriniais kalbų tipologijos faktais ir naujai atsiradusios tekstynų lingvistikos metodais. Tačiau visos šios teorinės kalbos mokslo kryptys, kad ir besiremiančios skirtingais teoriniais konstruktais, iš esmės sprendžia tas pačias, su kalbos struktūrų gramatiškumu susijusias, problemas ir tarpusavyje puikiai susišneka. Deja, šie klausimai yra svetimi tradicinei lietuvių kalbotyrai. Iš esmės todėl, o ne dėl kalbos barjero lietuvių tyrėjų darbuose fiksuojami lietuvių kalbos reiškiniai ir nustatyti faktai yra beveik nematomi pasaulio lingvistų žvilgsniui: jie yra suformuluoti ne šiuolaikine mokslo kalba. Kad nekalbėčiau sausai, pateiksiu keletą paprastų pavyzdžių. Pasaulio kalbose yra gana gerai ištirti vadinamieji egzistenciniai sakiniai: išskirti jų tipai, aptarta jų sintaksės ir semantikos specifika. Pavyzdžiui, anglų kalbos sakinys “There is an apple on the table” reprezentuoja bene labiausiai kalbose paplitusį egzistencinių sakinių tipą. Lietuviškasis jo atitikmuo būtų “Ant stalo yra obuolys”. Lietuviai (kaip ir rusai) turi ir ypatingų, kitose kalbose nepaliudytų, egzistencinių konstrukcijų, pavyzdžiui, “Kojos nėra kur pastatyti”, “Nėra kas daro” ir panašiai. Nei pirmojo, nei antrojo tipo egzistenciniai sakiniai tradicinėse lietuvių kalbos gramatikose tokiais nelaikomi ir, kaip niekuo neišsiskiriantys, aptariami tarp kitų tipų sakinių. Lietuviškose gramatikose, nusižiūrėjus į pereito amžiaus 4-5 dešimtmečio rusiškas gramatikas, egzistencijos teigimas pripažįstamas tik tokiems nominatyviniams sakiniams, kaip “Gražus paupys. Kalvos. Lakštingalos”. Kalbos moksle (taip pat ir rusų) jau seniai atsisakyta tokius vardažodinius sakinius laikyti egzistenciniais, nes jais identifikuojami esiniai, kurių egzistencija kalbėtojams yra akivaizdi arba presuponuota. (išsamiau žr. Kalėdaitė, Violeta 2002: “Existential sentences in English and Lithuanian”. Peter Lang) Bet mūsų tradicinės gramatikos atstovai mielai saugo šį lietuvių kalbotyros „paveldą“, kuris pasirodo besąs dar ir sovietinis. 5 psl. >>
(106)
„Tores“ neprarado vilties ir tikėjimo vėl atsistoti ant kojų
Jūsų naujienų portale lrytas.lt publikuojamas straipsnis pavadinimu „Tores“: pasakiškas vaizdas negelbsti beviltiškos virtuvės“ . Visų pirma, nuoširdžiai dėkojame straipsnio autorei, gerb. Miglei Makauskaitei už tai, kad apsilankė mūsų restorane. Taip pat esame jai dėkingi už pateiktą savo nuomonę apie mus. Kiekvieno mūsų svečio išsakytos pastabos, vertinimai, rekomendacijos yra itin svarbios mums. Net ir tokiais atvejais, kai argumentuotos ir pagrįstos kritikos vietą užima atviras priešiškumas. Tai skatina mus siekti dar didesnių tikslų, tobulesnių išeičių, sumanesnių sprendimų.
Žemaičių vienybė – jau ne tik legendose
Kokia šiandien yra Žemaitija? Į šį klausimą pabandysime atsakyti nesiveldami giliai į istoriją ir nevartodami tokių sąvokų kaip mes žemaičiai tada ir tada sumušėme kryžiuočius ar laimėjome Durbės mūšį. Nei mes tada gyvi buvome, nei mes laimėjome - laimėjo mūsų protėviai, kurie buvo drąsūs ir narsūs kariai, mylėjo Tėvynę ir narsiai ją gynė.
Teismų sprendimai šokiravo medikų bendruomenę
Stebint medicinos sistemos ir teisės netobulumo akibrokštus, kiekvienam mąstančiam kyla klausimas: „Ar mūsų visuomenėje dar liko dėkingumo ir pagarbos medikui jausmas?“. Nejaugi šalies ekonominė, teisinė, kultūrinė, vertybinė sistema per daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų šimtmečius vyravusį paternalistinį mediko ir paciento santykį pavertė visiškos nepagarbos ir neapykantos, o kartais ir pasipelnymo šaltiniu?
Valdžia stiprėja pilietinės visuomenės sąskaita
Ką gali pilietinė visuomenė demokratinėje valstybėje? Teoriškai – viską: rinkti ir kontroliuoti valdžią, įsilieti į politinių sprendimų priėmimo procesą, netrukdomai reikšti savo interesus ir nuolat veikti politinį šalies gyvenimą.
Tik tironai teisia filosofus
Teisininkų klanas yra labai jautrus. Ypatingai tada, kai yra verčiamas dirbti, o ne stovėti gatvėje laukdamas pasiturinčių klientų.
Vyriausybė pritarė energetiniams projektams. Kas toliau?
11|
Trečiadienį Vyriausybė pritarė energetiniams projektams, tame tarpe ir Atominės elektrinės statybai, nepamirštant pabrėžti, kad, juos įgyvendinus, bus įtvirtinta Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Net Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje atsirado šis žodis.
O, sporte! Tu – taika?
Artėja ta diena, kai „tikri vyrai“ privalės atsisėsti prie televizorių ekranų, „tikri patriotai“ ant savo automobilių pakabins tautinės simbolikos pakaitalus, o korporacinės medijos turės kuo be vargo užpildyti programų tinklelius. Milijardus svarų, zlotų ir grivinų kainuojančios „sporto šventės“ šią vasarą pradžiugins jų rengėjus. Manote, kad turėjau įrašyti įprastą žodžių junginį „sporto aistruolius“? Jei taip, tada panagrinėkime, kas šiandien yra vadinamasis didysis sportas.
Apie žaliuosius, kurie veikiau raudoni
Žaliųjų judėjimas – labai populiarus pasaulyje. Žalieji tradiciškai stiprūs Šiaurės valstybėse, Vokietijoje. Europos Parlamente žalieji sudaro atskirą gana stiprią frakciją. Kitaip tariant, ekologijos, atsinaujinančios energijos problemas plėtojančios politinės jėgos daro nemenką įtaką politikos arenoje.
Neprivačios mokyklos auklėtinis - užkoduotas vargšas?
Taip, aš dar visiškas geltonsnapis, lyginant su ponu A. Užkalniu, tačiau turiu savo nuomonę apie privatų mokslą (o ne, kaip aš galiu?), ir pamėginsiu ją argumentuoti (o ne, taip nebūna!). Visų pirma, sunkiai suvokiu visą pyktį (būtent straipsnyje apie privačias mokyklas) iš autoriaus pusės ant tų pačių varguolių, kurių dėka jis turi apie ką rašyti ir kas gi, jei ne jie rašo tuos milijoninius komentarus.
Užkalnis užkniso juodai: parodykime klounui, kur vėžiai žiemoja!
Gerbiamoji redakcija, niekada anksčiau nesu rašęs spaudai, tačiau pajutau, kad nebegaliu tylėti. Deja, esu priverstas kreiptis į jus, kaip į labiausiai atsakingus dėl susidariusios padėties. Tiesą pasakius, sunku tvardytis, matant, kaip apsišaukėlis ir avantiūristas kvatoja iš skaitytojų ir jūsų redakcijos, nes mano, kad niekas nežino faktų. Kalbu apie A.Užkalnį, kurio rašinėliai vis dažniau pasirodo jūsų (o ir kituose) periodiniuose leidiniuose. Pasakysiu tiesiai: kraujas kunkuliuoja, perskaičius, kaip vėl tas jaunikaitis manipuliuoja visuomenės sąmone, kurdamas viešą, abejotiną populiarumą, paslėpęs po paslapties skraiste nelabai gražius praeities dalykus.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|