Ligos baimė - taip pat liga 
(8)
Nerimauti – normalu, bijoti - ne
Beveik kiekvienas retkarčiais ima šiek tiek bijoti, kad susirgo kokia nors liga, jeigu jam ilgai ką nors skauda ar vargina kokie kiti nemalonūs reiškiniai, kurių negali dorai paaiškinti nei jis pats, nei gydytojas. Kiekvienas skausmas ar kiekvienas pastebėtas fizinis pasikeitimas veikia dvejopai.
Pirma, sukelia tiesioginį nemalonumą, pavyzdžiui, varginantį galvos skausmą. Antra, verčia daugiau ar mažiau sunerimus svarstyti: kažin kas čia galėtų būti? Kuo ilgiau nepaaiškėja negalavimų priežastis, tuo labiau didėja susirūpinimas, net nepriklausomai nuo negalavimo stiprumo. Be to, nebūtinai turi ką nors skaudėti. Sakykime, atsitiktinai kur nors ant kūno užčiuopiame gumbelį. Jo anksčiau nė nejutome, bet dabar, atradę jį, nesiliaujame galvoję, „kenčiame“, nes juk gali išsivystyti piktybinis auglys. Rūpestis išsisklaido paprastai tada, kai dingsta nemalonūs pojūčiai.
Tačiau daugeliui žmonių tokie reiškiniai gali sukelti patologinę baimę (fobiją). Baimė, kad gali susirgti arba sergi kokia nors liga, vadinama nozofobija (gr. nosos – liga). Egzistuoja terminai konkrečių ligų baimei įvardinti. Jeigu kas bijo, kad susirgs ar serga vėžiu, vadinasi, jį kankina kancerofobija. Jeigu kas mano, kad turi širdies ydą arba kad jį gali ištikti širdies infarktas, sakoma, jog tai kardiofobija. Šios dvi fobijos pastaruoju metu yra labiausiai paplitusios.
Kaip „gimsta“ perdėta baimė?
Fobija prasideda nuo nemalonių ar skausmingų išgyvenimų patyrimo, kuris ir nulemia, kokia bus fobijos rūšis. Tipiškas kancerofobiją sukeliantis išgyvenimas yra artimųjų arba gerų pažįstamų vėžys ar net mirtis nuo jo. Jeigu šis sunkus išgyvenimas laiko atžvilgiu sutampa su asmeniniais negalavimais, panašiais į tuos, kuriuos kentė sirgęs vėžiu žmogus, tai susidaro baiminga asociacija ir atsiranda „nuojauta“, jog toks likimas laukia ir tavęs. Tai jau neišeina iš galvos.
Mirusiojo šeimos narių pasakojimai apie ligą, pavyzdžiui, laiku nepastebėtą skrandžio auglį, skatina nagrinėti savo paties negalavimus. Fobiškas elgsenos stereotipas padeda surasti tokiuose pasakojimuose dalykus, kurie baimę dar labiau sustiprina. Kitų reiškinių stengiamasi nepastebėti arba jie atrodo per menki, kad įstengtų nugalėti baisius įtarimus. Kartą užvaldęs žmogų, šis stereotipas įsitvirtina taip valdingai, kad neapleidžia jo net jeigu kyla klausimas gyventi arba mirti.
Nozofobija pakeičia visą mąstyseną, jausmus ir norus. Gražiausius gyvenimo tikslus užgožia rūpestis dėl savo sveikatos. Dabar domimasi tik ja. Savaime suprantama, baimės kankinamas žmogus eina pas gydytoją, nuodugniai išsitiria. Tačiau apie savo nuogąstavimus prasitaria nedrąsiai. Aiškinimas, jog visi tyrimų duomenys geri, jį nuramina tik trumpam, mat jo negalavimai nepranyksta arba pasikartoja po kurio laiko ir vėl sukelia abejones.
Jis konsultuojasi su kitais gydytojais, daro rentgeno nuotraukas, atlieka biocheminius ir kitokius tyrimus. Tačiau abejonės lieka ir kankina toliau. Nenurimdamas jis imasi tyrinėti save pats: skaito medicinos knygas, naršo medicininius internetinius puslapius. Suranda senų, močiutės laikų „daktariškų“ knygų, domisi specialia literatūra. Jo tvirtas įsitikinimas padeda rasti tai, kas tinka įsivaizduojamai baisiai ligai. 2 psl. >>
(8)
Nepakenčiamų bendradarbių tipai. Kaip su jais kovoti?
Šiais laikais įtemptas darbas yra kupinas išbandymų, tarp kurių ne paskutinę vietą užima žmonių, su kuriais turime bendrauti, įvairovė. Kai kurių nepakenčiamų bendradarbių tipai daro darbo vietą panašesnę į džiungles negu į šiuolaikinį biurą. Mokėdami atpažinti šiuos tipus, galėsite sėkmingai laviruoti tarp jų ir išvengsite problemų ateityje. Egzistuoja keli vadinamieji bendradarbių archetipai: skandalistas, storžievis pokštininkas, melagis, žvaigždė, liežuvautojas, flirtuotojas (koketė), prašinėtojas. Kad ir kas jums, atminkite, kad iš kiekvienos konfliktinės situacijos yra išeitis, o jeigu padėtis atrodo be išeities, sakoma, reikia keisti padėtį. Taigi jeigu jūsų kolega ar kolegė…
Psichologas pataria: kaip elgtis sužinojus apie vyro neištikimybę?
Labas vakaras, prieš savaitę sužinojau, kad mano vyras yra man neištikimas, nors pagautas nusikaltimo vietoje jis užsipuolė mane ir pareiškė, kad aš nieko nesuprantu ir kad ši moteris yra tik jo draugė, nors faktai liudijo visai ką kita, ir tiesa buvo jam prieš akis. Jaučiuosi išmušta iš vėžių, mudu auginame du mažus vaikučius. Prašau patarimo,nes nežinau ką daryti ir kaip elgtis toliau.
Pogimdyvine depresija suserga ir vyrai
Atrodė, kad pogimdyvinė depresija, nuo kurios kenčia apie dešimtadalis jaunų moterų, gerai ištyrinėta. Dabar mokslininkai pripažįsta, kad ji paliečia ir jaunuosius tėvus. Liūdesys gali užklupti netikėtai, - lyg iš niekur. „Atrodo, lyg mane būtų užpuolęs šuo“, - taip psichoteraeutei Lorettai Moore pacientė apibūdino jėgų, džiaugsmo, vilties ir pirmiausia meilės trūkumą naujagimiui. Pogimdyvinė depresija, medikų vadinama „postpartale depresija“ moteris užklumpa netrukus po gimdymo ar kelių mėnesių.
Psichologo konsultacija: ką daryti, kai užklumpa panika?
Panikos priepuoliai – tai labai nemalonios, gąsdinančios ir varginančios būsenos, kurias reikia gydyti. Statistika rodo, jog pakankamai nemažą mūsų visuomenės dalį kamuoja panikos priepuoliai. Tai nulemia atrodytų tokios paprastos, bet labai svarbios priežastys – šiandieniniame laike visi mes turime būti stiprūs, besišypsantys, sėkmingi, negalime leisti sau parodyti savo silpnumo ir išgyvenimų.
Kūno kalba niekada nemeluoja
Psichologai tvirtina, kad bendraujant tik 20 proc. informacijos gaunama iš kalbančiojo žodžių. Likusi dalis nuspėjama, nesąmoningai analizuojant pašnekovų mimiką, rankų judesius ir balso tembrą. Juk daugeliu atvejų, regis nereikšmingi rankų mostai atskleidžia emocinę būseną. Tad bereikia atidžiai stebėti ir analizuoti šiuos slaptus signalus.
Psichologo konsultacija: kodėl būti ištikimu kartais taip sunku?
Margarita - talentinga menininkė, sėkmingai vadovaujanti savo galerijai uostamiestyje.“Man kur kas labiau patinka prekiauti meno kūriniais, nei pačiai juos kurti“. Tuo tarpu aš manau, jog galimi karšti debatai dėl tokio požiūrio teisingumo. Taigi, Margarita. Prieš keletą savaičių sulaukusi bičiulės skambučio išgirdau stulbinančią jos meilės istoriją.
Psichologo patarimas: kaip išrinkti gerą dovaną?
Netradicinės dovanos ir staigmenos gali suvirpinti net kietakakčio žmogaus širdį, nes dovanų vertė nėra išreiškiama vien pinigais. Tačiau dovana gali nudžiuginti arba priversti jaustis skolingą. Dovana gali ir įpareigoti atsilyginti. Galvos linktelėjimas, šypsena rodo, kad dovana patiko. Bet taip būna ne visada. Yra žmonių, kurie noriai atsikrato dovanų jas išdalindami kitiems.
Kaip nereikėtų moterims elgtis darbe
Egzistuoja nemažai nerašytų taisyklių, kuriomis moterys apsiginkluoja darbe. Dauguma iš jų žino, ką galima ir ko negalima daryti darbe. Tačiau kai kurioms moterims atrodo, kad jų tai neliečia. Todėl gana dažnai, iš pažiūros net ir nereikšminga pasakyta frazė, pavyzdžiui, apie savo finansinę gerovę šeimoje, gali suvaidinti lemiamą vaidmenį jos karjeroje
Esi darboholikas? Nėra ko didžiuotis
Lietuviai, kaip ir daugybė žmonių Vakaruose, yra ne tik darboholikai, tačiau savo darboholizmu dar ir labai didžiuojasi. Nepaisant to, jog stipri priklausomybė nuo darbo – žalinga ne tik žmogaus emociniam komfortui, tačiau ir sveikatai. Tačiau mūsuose įprasta girtis, kad netingi dirbti daug ir sunkiai. Todėl darbdaviai mėgsta tokius darbuotojus, kurie neturi savo asmeninio gyvenimo ir mėgaujasi vien tik darbu. Kur egzistuoja riba tarp pažangaus darbuotojo ir darboholiko?
Socialiniai tinklai traukia labiau nei cigaretės ir alkoholis
5|
Pastaraisiais metais tapę neįtikėtinai populiariais tarp vartotojų socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ toli gražu nėra tokie nekalti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žmonių įprotis net keletą kartų per dieną lankytis tuose ir kai kuriuose kituose socialiniuose tinkluose kelią rimtą priklausomybę. Iš viso buvo užfiksuota maždaug apie 8000 pageidavimų. Paaiškėjo, kad dažniausiai žmonėms norėjosi miegoti ir sekso.
