Ornitologų šventėje suskaičiuoti pajūrio paukščiai (nuotraukos, video) 
(4)
Į vieną įspūdingiausių ornitologinių renginių šalyje – paukščių stebėtojų ralį „Kuršių marios 2011” šį savaitgalį plūdo sparnuočių mylėtojai iš visos Lietuvos. Tai tarptautinės jau 12 metus iš eilės vykstančios varžybos, kurių metu komandos važinėdamos automobiliais po pajūrio ir pamario teritorijas stengiasi pastebėti kaip įmanoma daugiau skirtingų paukščių rūšių.
„Lengvai galima pajusti, kaip auga ne vienerius metus ralyje dalyvaujančių ornitologų profesionalumas. Nors šiemet paukščių migracija nebuvo labai gausi, tačiau jiems pavyko aptikti daug retų paukščių rūšių“, - džiaugėsi Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Renginio metu buvo aptiktos 136 skirtingos spanuočių rūšys iš 374 įregistruotų Lietuvos teritorijoje. Vyro teigimu, vienas iš didžiausių ralio laimėjimų - aptiktos kelios šalyje itin retai sutinkamos sparnuočių rūšys, tokios kaip juodakaklė paprastoji berniklė, tripirštis kiras ir juodoji varna.
65 varžybų dalyviai susiskirstę į 20 komandų ankstyvą šeštadienio rytą startavo Ventės rago paukščių žiedavimo stotyje. Kasmet ornitologai šioje vietoje fiksuoja pirmuosius savo stebėjimus, nes sparnuočiai būna arti kranto, o vėliau pasitraukia gilyn į sausumą arba skrieja virš marių ir jūros purslų. Įvairiems stebėjimams dalyviai pasitelkia specialią techniką – monoklius ir žiūronus, kurių pagalba gali pamatyti labai toli, net plika akimi nematomus paukščius.
Vėliau komandos sėdasi į automobilius ir patraukia nurodytu maršrutu, kuris driekiasi per ypatingą geografinę padėtį turintį kraštą, aplankydami Nemuno deltos regioninį parką, Kuršių nerijos ir Baltijos jūros pakrantes - tai vietos, kuriose rudenį susitelkia gausiausi migruojančių paukščių būriai. Komandos pačios dėliojasi trasų planus, kuria strategijas, kur ir kokių paukščių galima daugiausiai pamatyti. Važinėjimas leidžia suspėti aplankyti daug skirtingų sparnuočių buveinių, taip pat dalyviams rinkti papildomus taškus, skaičiuojant pakelės paukščius tiesiai per automobilio langą.
Varžybų principas labai elementarus – vienas išgirstas ar pastebėtas skraiduolis komandai pelno vieną tašką. Dažniausiai išsiskyrusios dalyvių grupės visos kartu susitinka tik finišo tiesiojoje arba prie kelių specifinių punktų, tokių kaip Palangos tiltas. Geras organizuotumas ir planavimas šiose varžybose atspindi komandos profesionalumą ir patirtį.
Šiemet ralio nugalėtojais tapo komanda iš Suomijos, pastebėjusi 104 paukščių rūšis. Tai dalyviai turintys ilgametę skraiduolių stebėjimo praktiką įvairiose Europos šalyse. Šios komandos lyderis Crister Kastren jau ne kartą yra tapęs analogiško projekto nugalėtoju Baltarusijoje, o jo ir L. Raudonikio pastangomis ralio idėja 2000 metais buvo įgyvendinta Lietuvojos pajūryje.
„Tokios varžybos tampa savotišku, kiekvieno stebėtojo jėgų išbandymu, nes tai reikalauja pasitelkti visas savo žinias ir įgūdžius“, - pasakojo C.Kastren. Jo teigimu, vienas iš didžiausių renginio privalumų – galimybė pasidalinti patirtimi su kolegomis.
Vienos ornitologų komandos entuziazmo netemdė net renginio išvakarėse patirta avarija, vykstant į registracijos punkto vietą. Šio nelaimingo incidento metu buvo gana stipriai aplamdymas dalyvių automobilis, turėjęs kitą dieną stovėti prie starto linijos. Po savadarbio remonto, optimistiškai nusiteikusi komanda ryžosi rungtis lygiomis teisėmis su kitomis stebėtojų grupėmis.
Lietuvos ornitologų draugijos nariai džiaugiasi, kad kasmet į renginį įsitraukia vis daugiau dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Šiame ralyje dalyvavo po dvi suomių ir mišrias komandas, taip pat, pirmą kartą sulaukta svečių iš Lenkijos. Už iniciatyvą draugija giria ir veiklius žmones: profesionalius tyrėjus, paukščių stebėtojus, ūkininkus, mokytojus, mokinius ir studentus, prisidedančius prie paukščių ir jų buveinių apsaugos stiprinimo.
(4)
Į prieglaudą atvežta linksma kalytė Duglė laukia naujų šeimininkų
Duglė – jauna apie 2-3 metų kalytė, rasta tiesiog pririšta „SOS gyvūnai“ prieglaudos teritorijoje. Iš vienos pusės džiugu, kad šunys neišmetami į gatvę ir šeimininkai savo augintinio rūpestį kaip pasitikėjimo ženklą patiki „SOS gyvūnai“ savanoriams, tačiau kartu ir apmaudu dėl tokio žmonių aplaidumo ir lengviausio augintinio atsikratymo kelio pasirinkimo. Šiuo metu prieglaudoje gyvena virš 50 šunų, vienas naujokas iš esmės nepakeičia situacijos, tačiau būna, kad uždaro vartelius tikriems gatvės beglobiams, kuriems dažniausiai reikalinga skubi ir neatidėliotina pagalba, o prieglauda perpildyta gyvūnais.
Rokiškio rajone nuo kraujasiurbių mašalų krinta karvės
7|
Šiaurės Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad lauke ganomus gyvulius puola kraujasiurbiai mašalai. Per keletą dienų nuo jų atakų Rokiškio rajone krito dešimt galvijų. Niekuo negalintys žmonėms padėti specialistai pataria juos laikyti tvartuose, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Juodupės seniūnijos ūkininkai sako dar savaitgalį pastebėję ganyklose spiečius mašalų, puolančių galvijų.
Vyriausybė patvirtino programą, kuri gali lemti Lietuvos miškų ateitį
Vyriausybė skatins verslininkus prisidėti prie Lietuvos miškų išsaugojimo ir miškingumo didinimo. Mainais privačių miškų savininkams žada atriekti finansinės paramos iš žemės ūkio veiklą remiančių fondų. Tokius pokyčius turėtų paskatinti trečiadienį Vyriausybės patvirtinta Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programa. Specialistai teigia, kad tai labai svarbus dokumentas, kuris gali nulemti Lietuvos miškų ateitį. Tačiau privačių miškų savininkai programos priėmimą vertina skeptiškai.
Kauno paplūdimiai laukia prižiūrėtojų
Tebesitęsia Kauno miesto savivaldybėje trečiadienio popietę prasidėjęs iš anksto skelbtas viešas konkursas, kurį laimėjusi įmonė įgis teisę už savivaldybės biudžeto pinigus šią vasarą prižiūrėti miesto paplūdimius. Vienas jų - Lampėdžiuose ir du - prie Kauno marių.
Naujas įstatymas reglamentuos augalų apsaugą
Įvežti į Lietuvą iš Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių tiekti rinkai ir naudoti bus leidžiama tik registruotus augalų apsaugos produktus, išskyrus reglamente nurodytas išimtis.
Svečių laukiančioje Palangoje – nauji gėlynai
Vasarą pasitinkanti Palanga pražydo tūkstančiais įvairiaspalvių žiedų. Kaip ir kasmet, kurorto komunalininkai miestiečius ir svečius džiugina ne tik įprastose vietose, bet ir naujai įrengtais gėlynais. Jų plotas šiemet pasiekė beveik vieną hektarą. Visu grožiu Palangos želdynai atsiskleis birželio viduryje. „Darome viską, kad Palanga būtų kuo patrauklesnė“, - sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Šiluma laikysis iki ketvirtadienio, šylantis vanduo traukia poilsiautojus
Šią savaitę prognozuojami šilti ir gražūs orai. Savaitės pradžioje laikysis vasariški karščiai, tačiau antroje savaitės pusėje jie pradės slūgti. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šilčiausia diena bus antradienis, tačiau pajūryje ir Šiauliuose gali lyti su perkūnija.
Kaune tebesitęsia Tarptautinis augalų žavadienis
Pirmą kartą pasaulyje surengta neįprasta žavėjimosi augalais šventė - Tarptautinis augalų žavadienis Lietuvoje keliauja per keturis miestus. Programą Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaišiadoryse parengė bei įgyvendina 25 institucijos. Daugiausiai į ją įvairių akcijų ir atrakcijų, mokslinių pranešimų, ekskursijų, konkursų, menininkų pasirodymų sudėjo šventės nacionalinis koordinatorius - Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas su savo bičiuliais. Čia Tarptautinis augalų žavadienis žada baigtis tik vidurnakčiui artėjant.
Mosėdžio akmenų muziejus kviečia į atnaujintą ekspoziciją
Šeštadienio vidurdienį gausių lankytojų laukia Mosėdyje (Skuodo r.) įsikūręs Vaclovo Into akmenų muziejus. Lietuvoje minimų Muziejų metų proga čia pristatoma nauja turtinga ekspozicija „Ką pasakoja uolienos - žemės istorijos liudininkai“. Šiuo renginiu tęsiamas Žemaitijoje startavęs projektas „Lietuvos muziejų kelias“, vėliau keliausiantis į kitus Lietuvos regionus. V. Into akmenų muziejus įtrauktas ir į tarptautinio projekto „Didysis žygis po Baltijos šalis“ šių metų maršrutą kaip viena patraukliausių Europos turizmo vietovių.
Neries regioniniame parke aptikta retų augalų ir gyvūnų
Šį pavasarį Neries regioninis parkas stebina retųjų rūšių atradimais. Balandžio mėnesį gamtininkai netikėtai aptiko naujas parke saugomų augalų - tuščiavidurių rūtenių bei grybo krateriškojo taurūnio augimvietes, o gegužę Dūkštų ąžuolyne bebrų patvankos dėka susidariusioje šlapynėje išgirstos kūmuojančios raudonpilvės kūmutės.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|