Kam ta Zuoko penkiaknygė?
(346)
Lapkričio ūkanoms apgaubus Lietuvą į smarkiai gausėjančias kapitalizmo ir liberalizmo priešų gretas stojo dar vienas smarkus kovotojas – už „gerus darbus” kartą jau teistas Vilniaus meras A.Zuokas ir jo naujoji partija „Taip”.
(346)Vis tiek mes geriausi
Geranoriškai ir optimistiškai nusiteikęs žmogus pirmiausiai turi užsiauginti storą odą. Ir pasiruošti išbandymams. Ir suprasti, kad nesėkmė būna skaudi, bet ji – tik juokai, palyginti su tais smūgiais, kuriuos dovanoja pasisekimas. Tai pastarosiomis savaitėmis gerai suprato Andrius Pojavis, Lietuvos atlikėjas, sutikęs dalyvauti labiausiai nedėkingame iššūkyje, kuris tik gali tekti viešam žmogui: „Eurovizijoje“ . Aš mažai žinau Lietuvoje žmonių, kurie turėjo išklausyti tiek patyčių, šaipymosi ir blogų palinkėjimų, kiek jis. Net jei jis ir sakytų neskaitąs užgauliojimų internete, vis tiek žinočiau, kad skaito, ir jam dėl to nemalonu.
Muziejų nakčiai trūksta entuziazmo
Šių metų Muziejų naktis dar kartą patvirtino tą faktą, kad didieji sostinės muziejai neskuba atverti durų naktį.
„Lietuvos ryto” savaitė: Drebėk, Europa, Lietuva ateina!
Kartais atrodo, kad būtent toks šūkis galėtų pakeisti valdišką devizą, sugalvotą mūsų pirmininkavimui Europos Sąjungai pašlovinti: „Lietuvoje – daugiau Europos, Europoje – daugiau Lietuvos”.
Kodėl prezidentei partijos kelia alergiją?
Ar dera valstybės vadovui kalbėti dviprasmiškai, net jeigu tai yra jo, biografijos faktu paremtas, vidinis įsitikinimas. D. Grybauskaitė, paatviravusi, kad politinės partijos jai kelia alergiją, išsakė asmeninę nuostatą, pagrįstą, kaip ji pati sako, gyvenimo patirtimi. Pastaroji siejama su buvimu komunistų partijoje jau nuo studentavimo laikų. Prezidentė nededa lygybės ženklo tarp komunistų partijos ir dabartinių Lietuvos partijų, bet ir būtinu papildomu paaiškinimu neatskiria jų, tarsi tiek totalitarinėse, tiek demokratinėse valstybėse partijų prigimtis būtų vienoda.
Memel – Wilno (III). Svarbiausias LLRA programos punktas
Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti tos valstybės viešajame gyvenime ir tvarkyti įvairius kasdieniškus reikalus.
Ko reikia, kad Lietuva būtų laiminga ir patenkinta
Visokių epitetų priderinta Lietuvai - ji ir gintarinė, ir drąsi, ir atkakli, ir išmintinga. Galime vardyti ir vardyti - ir viskas, ką gero, jautraus ar švelnaus pasakysime apie mūsų šalį - bus tiesa. Tik ar galime sakyti, kad mūsų šalis yra Laiminga?
Pažinimo vaisiai – nebūtinai saldūs
Lietuvių išminčiai teigia, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Ar tikrai? Štai iš Tuniso į Vilnių persikėlęs gyventi tamsiaodis F. Marzoukas „Lietuvos ryte” įrodinėjo, kad yra atvirkščiai. Pasak tunisiečio, išmokti lietuvių kalbą – juokų darbas. Tam užtenka kelių mėnesių ir nereikia jokių kursų. Profesionaliu barmenu su trimis diplomais save vadinantis vyras, užuot balsu raudojęs, kad užsieniečiams Lietuvoje neįmanoma susirasti darbo, galėtų kitus atvykėlius greituoju būdu mokyti lietuvių kalbos. Tamsaus gymio klientus F.Marzoukas, aišku, iš anksto perspėtų, kad gyvenant Vilniuje lietuvių kalbos geriau nemokėti.
„Laiko ženklai“: Pasitikėjimą valstybe daužo teisėjų akibrokštai
Kaip atsiranda mafija? Savo legendiniame romane „Krikštatėvis” M. Puzo visą šį procesą atskleidė puikiai: du aukštas pareigas einančių amerikiečių sūneliai sužalojo imigranto iš Italijos dukterį, tačiau už tai tegavo lygtinę bausmę. Šios nelaimėlės tėvui teliko kreiptis pagalbos į doną Korleonę, kad šis pagaliau atseikėtų nusidėjusiesiems pagal jų nuodėmes. Ar galima tą patį pritaikyti šiuolaikinei valstybei, kuri net priklauso Europos Sąjungai? Greičiausiai – taip. Tokios šalies pavadinimas – Lietuva. Abejotinų teismų sprendimų mūsų šalyje – nors vežimu vežk. Dėl to dar galima kentėti, nes egzistuoja kitos galimybės nukentėjusiesiems apsiginti: aukštesnės instancijos teismai, galiausiai – Strasbūras.
Yra vilties – kraujo praliejimo dėl skalūnų dujų nebus
Pasklidus žiniai, kad skalūnų dujų žvalgyba vis tik bus leista, priešininkų – žemaičių - stovyklos atstovė pareiškė, kad jie kovos „iki paskutinio kraujo lašo“. Paprašyta patikslinti, kokių priemonių imsis, atstovė neslėpė, kad dar nežino.
„Laiko ženklai“: kaip V. Uspaskichas kvailio vietoje paliko R. Paksą
Kas būna kaltas, jei iš tuoktuvių pabėga jaunikis arba nuotaka?











