V.Antonovo interviu prieš sulaikymą: „Lietuvoje iš mūsų daro baidykles“ 
(277)
Buvę „Snoro“ banko akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas ketvirtadienį buvo sulaikyti Londone. Likus parai iki sulaikymo V.Antonovas davė interviu dienraščiui „Respublika“ - 36-erių verslininkas iš Rusijos kalbėjo apie situaciją banke, kylančią įtampą ir žlungantį verslą.
V.Antonovo sekretorė jo biure Londone, greta Temzės upės, Margaret gatvėje, su verslininku sujungia vėloką trečiadienio vakarą. V.Antonovas kelia telefono ragelį, bet prieš pokalbį su „Respublikos“ žurnalistu dar spėja pažerti priekaištų pavaldiniams - kodėl jie skambina iš telefonų, už kuriuos reikia brangiai mokėti. „Ar šimtas svarų mums ne pinigai?“ - girdisi verslininko klausimas.
„Šiandien aš su kolega Raimondu Baranausku, kuris šiuo metu sėdi mano kabinete, savo pasus nunešėme ir atidavėme municipaliteto pareigūnams. Tai įrodymas, kad mes nesislapstome - mes ne vagys ir ne banditai, kokius mus šiuo metu daug kas piešia. Kai Lietuva imsis civilizuotų priemonių mums apklausti, mes atvyksime“, - pokalbį su „Respublika“ trečiadienį pradėjo V.Antonovas.
„Atsižvelgiant į pastaruoju metu politikų daromus pareiškimus dėl „Snoro“ man su Raimondu tapo baugu, kad su mumis Lietuvoje neįvyktų kokie nors neplanuoti įvykiai.
Beje, vakar (antradienį - red. past.) man skambino banko laikinasis administratorius Simonas Freakley. Jam paaiškinau, kad esant reikalui ir būtinumui mes su Raimondu pasiruošę jam suteikti visokeriopą pagalbą, jei tikrai norima stabilizuoti situaciją „Snoro“ banke. Nes banke vyksta bakchanalija - palaido pobūdžio ūžavimas tikrąja to žodžio prasme“, - tikino V.Antonovas.
- Kodėl S.Freakley jums skambino pats?
- S.Freakley - protingas žmogus. Jis puikiai supranta, kad tai, kas įvyko, turėjo būti daroma kitaip - remiantis teisės aktais ir atitinkamomis procedūromis. Juk mes bankininkai, mes ne banditai, norintys pasislėpti Karibų salose.
S.Freakley, ganėtinai mandagus džentelmenas, paaiškino, kad jam reikalinga mano turima banko informacija, kurios jis neturi. Mat jam reikia įvertinti, kokia padėtis iš tikrųjų yra banke, nes šiandien mane su Raimondu vaizduoja kaip demonus. Aš atsakiau S.Freakley, kad esame pasiruošę pagelbėti sprendžiant šią problemą ir dabar laukiame atsakymo, kokios konkrečios pagalbos jam reikia.
Noriu pakartoti - mes niekur nesislepiame, vietos policijai žinoma, kur mes esame. Tuo tarpu Lietuvoje iš mūsų daro baidykles, kurios ruošiasi pabėgti. Tai politinis spaudimas teisėsaugos institucijoms.
- Jau savaitė, kai Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ banką. Pranešta, kad aptikta milijardinių nuostolių.
- Mes turėjome informacijos, buvo įtarimų, kad rengiamasi puolimui prieš „Snorą“ ir prieš mus. Jei banko finansinė padėtis būtų buvusi iš tikrųjų tokia bloga, juk buvo galima kalbėtis su mumis, akcininkais. Tačiau to padaryta nebuvo. Lietuvoje aš buvau maždaug prieš pusantros savaitės iki banko nacionalizavo, mums dviem mėnesiams pratęsė įgaliojimus valdyti banką. 2 psl. >>
(277)
Atakuotas bankas ieško paslaptingų gandonešių
Jau porą savaičių skleidžiami gandai apie neva prastą banko „Swedbank” padėtį vakar sukėlė gyventojų panikos bangas Vakarų Lietuvos miestuose. Lietuvoje per pastaruosius porą metų buvo uždaryti du dideli bankai. Tad nenuostabu, kad net menkiausios užuominos apie neva prastą finansų rinkos dalyvių padėtį sukelia nerimą. Pakako virtualioje erdvėje ir iš lūpų į lūpas sklindančių gandų, kad visos Vakarų Lietuvos „Swedbank” skyrių darbas būtų sutrikdytas, o bankomatai kaipmat ištuštinti.
Lenkams įsibrauti trukdo prastas įvaizdis
Lenkijos pieno gamintojai produktus eksportuoja į visus žemynus. Lietuvoje jų irgi yra, tačiau ne itin daug. Viena kliūčių – nuolat sklindantys pranešimai apie prastus lenkiškus maisto produktus. Lenkijos pieno rūmų ir šios šalies didžiausių pieno pramonės įmonių atstovai vakar atvyko į Vilnių ir mėgino aiškintis, kodėl kaimyninės šalies produktams mūsų lentynose skiriama palyginti mažai vietos. „Lietuvos pieno rinkoje gali atsirasti vietos ir lenkiškiems gaminiams. Mes tikrai turime ką pasiūlyti”, – tikino Lenkijos pieno rūmų atstovas Henrykas Szymanskis.
Gandų ginklas prieš „Swedbank“ Lietuvoje išbandytas ne kartą
„Swedbank“ antrąkart tapo „juodųjų technologijų“ interneto erdvėje bandomuoju triušiu. Netrukus po „Snoro“ žlugimo, 2011-ųjų gruodį, ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje trumpam nusidriekė eilės prie „Swedbank“ bankomatų. Tačiau gandų sukelta krizė neišsiplėtė, bankas spėjo laiku pateikti tikras žinias apie savo finansinę būklę. Galbūt „Swedbank“ pasimokė iš savo konkurentų, SEB banko istorijos, kai prieš 10 metų prieš jį buvo surengta mįslinga, iki šiol neišaiškinta gandų ataka.
Panika dėl „Swedbank“ paliko Vakarų Lietuvą
Vakarų Lietuvoje siautėjusi panika dėl „Swedbank“ - baigėsi. Trečiadienio vakarą Šilutės gatvėse stojo ramybė. Prie bankomatų prieina vos vienas kitas klientas. Pasikeitė net žmonių nuomonė apie šį įvykį – dieną keikę Lietuvos valdžią ir prastą bankų priežiūra, dabar gyventojai piktinasi melą paskleidusiais piktadariais. „Žmonės patys kalti, kad tiki nesąmonėmis“, - nusijuokė šilutiškis Algirdas. Jis trečiadienio vakarą atvyko prie „Swedbank“ bankomato pasiimti grynųjų pinigų. Bet ne dėl to, kad gelbėtų savo santaupas nuo menamos grėsmės – tiesiog, jam prireikė grynųjų.
Gandų ataka prieš „Swedbank“ sukėlė paniką Vakarų Lietuvoje
Paskleisti paniką ir sukelti sumaištį. Tokią misiją vykdantys asmenys prieš kelias savaites surengė dar neregėto intensyvumo internetinę ataką ir ėmė skleisti gandus apie galimus finansinius sukrėtimus. Portalo lrytas.lt ir kitos redakcijos gavo anoniminius laiškus, kuriuose rašoma apie didiesiems bankams neva kilusias rimtas problemas. Šios provokacijos nepavyko, todėl dezinformacija buvo paskleista kitais kanalais, o trečiadienį prasiveržė į paviršių. Apie tai pirmasis pranešė portalas lrytas.lt. Šįkart ataka buvo nukreipta prieš vieną didžiausių bankų Lietuvoje - „Swedbank“.
D. Grybauskaitė priekaištavo vokiečių verslininkams dėl investicijų į Lietuvą
Globėjos ir garbės viešnios teisėmis Vokietijos ūkio apdovanojimuose dalyvavusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog Lietuvos ir Vokietijos verslo santykiai tampa vis svarbesni ir platesni, tačiau dar yra kur tobulinti dvišalius verslo ryšius. „Pagal investicijas Lietuvoje Vokietija vis dar stipriai atsilieka nuo Skandinavijos valstybių“, - sakydami sveikinimo kalbą teigė šalies vadovė. Po D. Grybauskaitės apdovanojimų ceremonijos svečius pasveikinęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Mulmenstadtas nustebino visus susirinkusius prabilęs lietuvių kalba.
„Eurostat“ statistika: Lietuvoje gyventi geriau nei Estijoje
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis Lietuvoje BVP tenkantis vienam gyventojui 2012 metais sudarė 70 proc. ES šalių vidurkio. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė ir Estiją (68 proc.) ir Latviją (62 proc.) ir Lenkiją (66 proc.) Palyginti nedaug Lietuva atsilieka nuo krizę išgyvenančių Graikijos, Portugalijos ir Slovakijos (75 proc.). Šis rodiklis apibūdina šalies gerovę. BVP Austrijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje buvo maždaug 30 proc. didesnis už vidutinį Europos Sąjungos BVP vienam asmeniui.
Lenkams gardus lietuviškas sūris, lietuviams – lenkiška varškė
Kinija, Šiaurės Afrikos šalys, JAV – lenkiški pieno produktai pasiekia kone visus pasaulio kontinentus. Tačiau kaimynai norėtų surasti daugiau pirkėjų ir mūsų šalyje. Lenkijos pieno rūmai kartu su Lenkijos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriumi aptarti bendradarbiavimo galimybių sukvietė lietuvių verslininkus – prekybos tinklų atstovus, produktų platintojus ir savo šalies pieno produktų gamintojus, - „Mlekpol“, „Piątnica“, „Mleczarnia Turek“, „Laktpol“ ir kitus. „Lietuvos pieno rinkoje gali atsirasti vietos ir lenkiškiems pieno produktams. Beveik visose jų kategorijose Lenkijos gamintojai turi ką pasiūlyti. Ypač mums patraukli tepamų varškės sūrelių niša“, - sakė Prekybos ir investicijų skyriaus vadovas Henrykas Szymanskis.
N. Cooperio planas: „Snore“ šeimininkauti dar 3 metus už 3 mln. litų per mėnesį
7|
„Snoro“ administratorius N. Cooperis šeimininkauti žlugusiame banke rengiasi dar trejus metus. Jo komanda valstybei kas mėnesį kainuos apie 3 milijonus litų – taigi iš viso per 100 milijonų. Tačiau surasti pinigų žadama perpus mažiau nei pagrįstomis pretenzijomis pripažinti 6,6 mlrd. litų. Seimo Biudžeto komiteto vadovas B.Bradauskas konstatuoja – su „Snoru“ Lietuva pralošė.
„Lukoil“ pradės deimantų gavybą
Didžiausia Rusijoje privati naftos gavybos įmonė „Lukoil“ šių metų spalio-lapkričio mėnesiais pradės pramoninę deimantų gavybą jai priklausiančiame telkinyje, praneša „RIA Novosti“.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|