Jei Lietuvą supa tik nedraugai, tai kas yra mūsų draugai? 
(143)
Norint suvokti santykių su kaimyninėmis valstybėmis svarbą, verta palyginti savo asmeninius santykius su savo kaimynais. Jeigu jūs su kaimynu ne tik sveikinatės, bet ir dalyvaujate bendrose talkose, kviečiate pas save į svečius ir esant reikalui kreipiatės į jį pagalbos, jūs turite gerą kaimyną. Tai ne tik kaimyno, bet ir jūsų pačių nuopelnas, nes jūs esate taip pat laikomas geru kaimynu, kuriuo verta pasitikėti.
Buvo laikai, kai mes palaikėme puikius santykius kone su visais kaimynais. Ir tai buvo ne prieš šimtmečius, o visai neseniai. Ir su Rusija, ir su Baltarusija ir su Lenkija bei Latvija ne tik buvo pasirašytos tarpvalstybinės sutartys, bet ir sureguliuoti sienų klausimai. Nė viena iš mūsų kaimynių neturi mums teritorinių pretenzijų. Dvi iš mūsų kaimynių yra sąjungininkės NATO ir ES. Turėtume tik džiaugtis ir toliau plėtoti bei gilinti savo santykius su kaimynais.
Tačiau kaip pripažįsta net konservatoriams artimi apžvalgininkai, santykiai su visais kaimynais, valdant konservatorių ir liberalų koalicijai, pablogėjo. K.Girnius savo rašinyje „Keturi kaimynai - keturi nedraugai?“, vertindamas dabartinės valdžios užsienio politiką teigia, kad „Lietuva jau sukūrė sunkaus, gal net pretenzingo patnerio įvaizdį. Nauji nesutarimai patvirtina šį neigiamą įspūdį.“
Su šiuo teiginiu negali nesutikti. Nes tiek konservatorius užsienio reikalų ministras, tiek buvęs konservatorių lyderis, turįs dar nemenką įtaką nacionalistiniame konservatorių sparne, klijuoja mūsų sąjungininkei NATO Lenkijai, kuri turėtų mus ginti užpuolimo atveju, tokius epitetus, kad net nesmagu, švelniai tariant, dėl savo valdžios nesugebėjimo šnekėti diplomatine kalba.
Lygina Lenkiją su Rusija, kaltina lenkus prorusiškumu, vadinant juos „vyresniuoju broliu“. Pagalvoji, kodėl taip daroma? Ar iš bejėgiškumo, neinformatyvumo ar iš arogancijos? O gal tai daroma specialiai, norint nukreipti dėmesį nuo aktualių, neišspręstų vidaus klausimų, priešų ieškant išorėje ir telkiant sau ištikimą elektoratą rinkiminei kovai? Jeigu taip, tai mūsų santykiai su Lenkija tikrai nepagerės iki Seimo rinkimų, nes nebus suinteresuotumo juos išspręsti.
Vienoje mokslinių konferencijų praėjusiųjų metų pabaigoje kalbėdamas apie Lenkijos Lietuvos santykius dr.Vladas Sirutavičius paneigė lenkų politikų tariamą prorusiškumą, juos apibūdino kaip prolenkiškus, vykdančius pragmatišką, Lenkijai naudingą politiką. Mano galva, tai tiesa. Tik žmonės, nelinkintys gerų Lietuvos Lenkijos santykių arba nesidomintys ir nežinantys, gali teigti, kad dabartinė Lenkijos valdžia yra prorusiška.
Beje, beveik visi dabartinės Lenkijos valdžios politikai yra buvę opozicijoje prorusiškam komunistiniam režimui ir dalyvavę "Solidarumo" judėjime, įskaitant premjerą Donaldą Tuską ir prezidentą Bronislawą Komorowskį, net kalintą už antikomunistinę veiklą .
Abu jie yra istorikai pagal specialybę. Jiems didelę įtaką turėjo Jerzy Giedroicas, emigracijoje suformulavęs taikios kaimynystės nuostatas, kuriomis grindžiama lenkų užsienio politika jau dvidešimt metų. Skirtingai nuo dabartinės Lietuvos valdžios, kurioje Sąjūdžio žmonės sudaro tik menką dalelytę dabartinio Lietuvos politinio elito, o užsienio politika, ypač valdant konservatoriams, tapo vienos partijos politika, deja, neoptimaliausia savo kaimynų atžvilgiu. 2 psl. >>
(143)
Seimo perėjūnai laksto ne tuščiomis
Migracijos prieš rinkimus procesai žaižaruoja vis naujomis spalvomis. Antai paaiškėjo, kad buvęs mirusių „prisikėlėlių”, o vėliau anapilin keliaujančių liberalcentristų atstovas D. Budrys į kairiųjų stovyklą perbėgo ne vien su Ekonomikos komiteto pirmininko kėde. Savo karjeros ir, be abejo, tėvynės labui D. Budrys socialdemokratams dovanojo tą sėkmės receptą, pagal kurį prieš ketverius metus į valdžią liuoktelėjo ir A. Valinskas su kompanija – šokius ir dainas.
Provokacija dėl gėjų vedybų skatina nestandartinį mąstymą
Ar ateityje Palangoje gali įvykti gėjų paradai? Ar teisus Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kategoriškai pareiškęs, kad seksualinėms mažumoms oficialių renginių kurorte nebus? Ar miesto vadovas nepasirodė, kaip provincialus homofobas, kuris bijo visko, kas netradiciška? Tokia žmonių diskusija šią savaitę virė internetinėje erdvėje, po to kai„Lietuvos rytas“ paskelbė apie Palangoje viešėjusio amerikiečio pasiūlymus kurortui. Iš įvairiausių svečio pastebėjimų labiausiai šokiravo siūlymas Palangai pasaulyje išgarsėti registruojant simbolines gėjų vedybas.
NATO susitikimas – vinis į homo sovieticus karstą
Čikagoje pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Lietuvai svarbus ne tik simboline, bet ir strategine prasme. Jame užtvirtintas Aljanso narių įsipareigojimas realiai, ne vien tik žodžiais ar raštu saugoti Baltijos šalis.
A. Kubiliaus įpėdiniui bus nesaldu
Jei kelyje į išsvajotąją viršūnę koją pradeda kaišioti saviškiai – dar pusė bėdos. Blogiau, jeigu intrigas ima regzti pati prezidentė.
Lietuvoje iki 2030 metų turėtų išnykti žurnalistai
Su vienu kolega iš užsienio diskutuodami apie Vyriausybės pateiktą viziją „Lietuva 2030“, pastebėjome keistą dalyką: ten nė žodžiu nepaminėta žiniasklaida, jos vaidmuo ir iššūkiai.
Jubiliejus, sudrebinęs visą Kauną
Gal reikėtų atsisakyti tradicijos Kauno dienas minėti gegužės mėnesį – mat šis renginys sutampa su garsios teisininkės, miesto tarybos narės „tvarkietės” A. Ručienės gimtadieniu.
Kodėl „Google“ neleista reklamuoti Lietuvos?
Lietuva uždraudė „Google Maps Street View“ kurti virtualias keliones po gražiausius mūsų šalies kampelius. Didžiuokimės – štai kaip mūsų valstybė saugo žmonių teisę į asmeninio gyvenimo neliečiamybę. Tik apsidairius aplinkui nesimato nei to gyvenimo slaptumo, nei užsienyje mus reklamuojančių miestų ir gamtos vaizdų.
Nuosavo šešėlio nelaisvėje
Šviesos kariai nužengė į žemę. Praėjusią savaitę premjeras A. Kubilius ir finansų ministrė I. Šimonytė išėjo į gatves vykdyti dar vienos karo su šešėliu operacijos.
Mums nereikia referendumo dėl atominės!
Man nepatinka idėja apie konsultavimąsi su žmonėmis dėl atominės elektrinės. Taip, čia mūsų visų pinigai, čia mūsų visų reikalas, bet tai dar nieko nereiškia. Mano širdies ir kraujagyslių sistema irgi yra mano reikalas, bet tai nereiškia, kad kardiologas manęs turi atsiklausti, kaip geriau mane gydyti, jei širdelė pradėtų daužytis. Nes aš ne gydytojas. Nes aš ne gydytojas. Referendumas, kad ir kaip jis baigtųsi, bus betikslis pinigų švaistymas, ir dar blogiau – referendumo idėjos diskreditavimas.
Jei būtume kita šalis
Norėčiau gyventi Bahreine. Šilta, gera, o solidžių pinigų srautą užtikrina trykštanti nafta. Ten visi turtingi, laimingi ir neabejotinai galioja teisingumas.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|