Sausio 13-osios išvakarėse – „Noctis“ Televizijos bokšte 
(1)
Artėjant dvidešimt pirmosioms kovos už Lietuvos laisvę metinėms, šalies koncertų salės pakvies visuomenę kartu atminti Sausio 13-osios įvykius ir pagerbti laisvės gynėjus. Sausio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus Televizijos bokšte bus atlikta kantata „Noctis“, o taip pat veiks garso ir šviesų instaliacija „Laisvės tunelis“.
Kantata „Noctis“ (iš lotinų kalbos noctis – naktis) – tai dokumentinės variacijos, kurių muzikinį pagrindą sudaro autentiškų 1991 m. sausio 13-osios nakties garsų koliažas. Elektroakustinio kūrinio koliažą papildys solistų Laurynos Bendžiūnaitės (sopranas), Tomo Pavilionio (tenoras), Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, Kauno valstybinio choro bei pianistės Marijos Grikevičiūtės kolektyvas, diriguojamas maestro Vytauto Lukočiaus.
Kantatos idėjos autorius ir kompozitorius Jonas Sakalauskas, prieš metus inicijavęs šį projektą, dalinasi mintimis apie kūrinį bei lietuvių tautos istorijai svarbių įvykių vietą mene.
- Kaip pasirinkote Sausio 13-osios tematiką kantatai „Noctis“? - paklausėme J.Sakalausko.
- Mano tėvas buvo laisvės gynėjas, kurį sausio 13-osios naktį sužeidė tankai. Man ir mano šeimai tai buvo sunkus, bet labai reikšmingas gyvenimo įvykis. Manyčiau, tai buvo vienas svarbiausių istorinių etapų, kuomet Lietuvos visuomenė kaip niekad buvo vieninga. Nenorių išskirti sausio 13-osios iš kitų valstybinių švenčių, tačiau man ši yra išties suprantama ir aktuali. Juk dauguma buvome jos liudininkais.
Kiekvienais metais visa šeima minėjome šią dieną. O tėvui gulint sunkios ligos patale, prieš mirtį, daviau pažadą, kad parašysiu kūrinį laisvės gynėjams atminti. Mano tėvas labai norėjo sulaukti sausio įvykių 20-mečio, bet nesulaukė. Kantatą „Noctis“, kuri pirmą kartą buvo atlikta prieš metus, jam ir dedikavau.
- Ar negąsdina atsakomybė?
- Taip, tai didelė atsakomybė. Jaunam kūrėjui tai išties didelis iššūkis. Tačiau man sausio 13-oji yra ypač svarbi: tikiu tuo, apie ką ir kaip kalbu. Todėl esu užtikrintas dėl pasirinktos kūrinio koncepcijos.
- Koks yra kūrinys „Noctis“?
- „Noctis“ – tai tipinis stambios formos kūrinys styginių orkestrui, solistams ir chorui. Lotinišką pavadinimą naudojau lyg nuorodą į žanrą Requiem in memoriam. Muzikoje yra plačiai eksploatuojama dokumentinė 1991 m. sausio 13-osios garsinė medžiaga. O kantatos libretas yra sukurtas, remiantis knyga „Lietuva. 1991 01 13: dokumentai, liudijimai, atgarsiai“. Stengiausi kuo nuoširdžiau pažvelgti į šiuos įvykius. Iki šiol atminty išliko nerimastingos nuotaikos ir žinia, kad tėvas gyvas, tačiau sužeistas.
Šiemet kantatos atlikimą papildys mano brolio, video menininko Rimo Sakalausko ir Barto Polonskio vaizdo projekcijos, bei architektų Sigitos Šimkūnaitės ir Arūno Paslaičio kurta scenografija.
- Kas dar laukia atėjusiųjų prie Televizijos bokšto sausio 12 d. vakarą?
- Televizijos bokšte taip pat veiks garso ir šviesų instaliacija „Laisvės tunelis“, kurioje yra atkuriama 1991 m. sausio 13-osios nakties atmosfera: garsai, fonai, šviesos. Vos per trisdešimt sekundžių, kurių užtenka tam, kad pereitumėte Televizijos bokšto tunelį, kiekvienas pageidaujantis galės tinkamai nusiteikti kantatos „Noctis“ perklausai ir suvokimui.
Į nemokamą kantatos „Noctis“ pristatymą Vilniaus Televizijos bokšto konferencijų salėje kviečia projekto organizatoriai – nepriklausoma kūrybinė grupė „Operomanija“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, viešoji įstaiga „United Voices“. Renginys taip pat bus tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos radijo ir televizijos antrąjį kanalą.
(1)
Vilniuje prasideda Knygų mugė
Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, ketvirtadienį prasideda 13-oji Vilniaus knygų mugė, prie kurios šiemet prisijungs ir per Baltijos šalių sostines keliaujanti Baltijos knygų mugė. Mugės, kurios šūkis šiemet „Atversk pasaulį!“, atidaryme ketvirtadienio rytą dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Skaitytojai galės rinkti geriausią verstinę knygą
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) trečiąsyk rengia projektą „Metų verstinės knygos rinkimai”. LLVS sudaryta ekspertų komisija, įvertinusi pernai Lietuvoje pasirodžiusių verstinių knygų meninę vertę ir vertimo kokybę, sudarė trylikos vertingiausių knygų sąrašą.
Patriotų premijos laureatėmis tapo R. Šepetys ir N. Marčėnaitė
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos organizuojamame Patriotų premijos konkurse šiemet nugalėjo lietuvių kilmės JAV pilietės Rūtos Šepetys ir dailininkės Nomedos Marčėnaitės knygos.
D. Grybauskaitė teigia, kad lietuvių literatūros sklaidai reikia Nacionalinės programos
Knygos sklaidai būtinas nuolatinis, o ne proginis dėmesys, todėl prezidentė Dalia Grybauskaitė, 13-osios Vilniaus knygų mugės išvakarėse susitikusi su Lietuvos rašytojais, Rašytojų sąjungos, Meno kūrėjų asociacijos vadovais ir kultūros ministru, pasiūlė kurti Nacionalinę literatūros programą.
Skaitymo mylėtojai kviečiami ateiti į mugę ir sukurti savo knygą
Jau vienuoliktą kartą Vilniaus knygų mugėje rengiama kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“. Studijos idėja kilo dailininkei, knygos meno dirbtuvių ir parodų kuratorei Sigutei Chlebinskaitei, norint parodyti, kaip atsiranda knygos, supažindinti su knygų istorija ir pakviesti kartu kurti knygas.
Vilniaus Knygų mugėje - „Lietuvių tradicinės vestuvės“
Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. Litexpo parodų rūmų Konferencijų salėje 5.1 vyks Lietuvos liaudies kultūros centro išleisto filmo „Lietuvių tradicinės vestuvės“ ir kalendoriaus „Lietuvių tautinis kostiumas“ pristatymai.
Tapytoja M. T. Rožanskaitė nebijojo likti nuošalėje
„Meno vartotojau, nesistenk įminti kūrybos paslapties, bet išmok gyventi. Man kūryba - gyvenimas“, - rašė tapytoja Marija Teresė Rožanskaitė, visada mėgdavusi pabendrauti su savo parodų žiūrovais. Vasario 21-ąją sostinės galerijoje „Kairė-dešinė“ atidarytoje dailininkės M. T. Rožanskaitės (1933-2007) kūrybos parodoje su autore galima buvo pabendrauti tik žvelgiant į jos kūrinius.
Sostinės Radvilų rūmuose tvyro laisvojo Kristianijos miesto dvasia
Bohemiški buvusių gėlių vaikų ir hipių veidai, grupės „Požeminiai fejerverkai“ muzika, spalvingi plakatai, tapybos drobės, iš senos padangos sukurta kėdė, moterų kalvių nukaltos žvakidės, juokas, pokštai, vynas - tokia nutaika šią popietę tvyrojo sostinės Radvilų rūmuose.
„Eglė, žalčių karalienė“ - ir neregiams
Vaikams ir jų tėveliams, aklųjų bendruomenei ir visiems, besidomintiems naujovėmis, Vilniaus/Baltijos knygų mugėje‘2012 vasario 23-26 dienomis „Litexpo“ parodų centre Vilniuje bus pristatyta dar dažais kvepianti, vos prieš kelias dienas Brailio raštu atspausdinta, lietuvių liaudies pasaka „Eglė, žalčių karalienė“. Ši S. Jokužio leidykloje-spaustuvėje išleista knygutė unikali tuo, kad ją galės skaityti ir matantieji, ir aklieji.
Maskvoje išleista Cz. Miloszo kūrybos rinktinė
Nobelio literatūros premijos laureato Czeslawo Miloszo kūryba pasirodė rusų kalba. Maskvoje išleista Natalijos Gorbanevskajos knyga „Mano Miloszas“, kurioje publikuojami iš Lietuvos kilusio rašytojo eilėraščiai ir publicistika. Be lenkų poeto kūrybos, knygoje yra ir pačios N. Gorbanevskajos, taip pat poetų Tomo Venclovos, Jerzy Pomianowski eilėraščių.
