1923-iųjų Klaipėdos sukilimimo atminimo žygeivius džiugino netikėtos kliūtys 
(2)
Naktinis žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimui atminti sutraukė rekordinį entuziastų būrį. Praėjusį savaitgalį dalyvių skaičius perkopė gerokai per tūkstantį.
Netoli Klaipėdos atokiose sodybose gyvenantys žmonės naktį iš šeštadienio į sekmadienį neramiai žvalgėsi pro langus, matydami iki paryčių laukais žygiuojančias nesibaigiančias virtines žibintuvėliais kelią sau pasišviečiančių žmonių.
Šiemet iš Gargždų į Klaipėdą pėsčiomis ėjo dar nematyta minia žygeivių. Net 1276 žmonės panoro visą naktį žygiuoti laukų ir miškų takeliais. Praėjusiais metais naktį žygiavo 685 žmonės.
Tikėdamiesi tūkstančio dalyvių žygio organizatoriai šiemet visiems pritrūko atminimo diplomų ir medalių. Žygio dalyvių atvyko ir iš Zarasų, Vilniaus, Kauno, Jurbarko.
Apie 22 valandą iš Gargždų atskiromis grupėmis pajudėję žygeiviai pagal išdalytus žemėlapius pakeliui turėjo užsukti į Kvietinių, Plikių kaimuose ir prie tilto per Danę įrengtus kontrolinius punktus.
Žygeiviams netikėtai teko keisti maršrutą ir aplenkti užtvindytus Minijos ir Danės paupius. Į greitkelį išsukusias kolonas lydėjo policijos ekipažai.
Dėl to numatytas 27 kilometrų ilgio maršrutas šiemet sutrumpėjo kilometru.
Kertant patvinusį Žvejonės upelį žygeiviams per vandenį teko kloti pamiškėje aptiktus sausuolius. Sėkmingai pereiti į ranka pasiekiamą krantą pavyko ne visiems.
Kai kurie žygeiviai iki kelių įsmuko į vandenį, tačiau dėl to nenusiminė ir kitąmet pageidavo daugiau nenumatytų kliūčių, kurias norint įveikti tektų pasukti galvą.
Žygio finišą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomąjį batalioną Klaipėdoje – žygeiviai pasiekė po 6 valandų.
Naktinę kelionę pėsčiomis ištvėrė visi žygio dalyviai, tarp kurių vyriausiam buvo beveik 70 metų.
Pernai tokiame žygyje dalyvavęs kariškis iš Egipto, kuris atvyko į komandiruotę Lietuvoje, per speigą sniegu brido tik pirmuosius 6 kilometrus. Pavargęs ir sušalęs užsienietis ėmė reikalauti iškviesti taksi.
Istorinis žygis nulėmė Klaipėdos likimą
Klaipėdos sukilimas, kurio atminimui skiriamas naktinis žygis, prasidėjo 1923 m. sausio 10 dieną.
Daugiau nei tūkstantis reguliariosios Lietuvos kariuomenės karių bei vietos gyventojų pasiekė Kretingą ir Priekulę ir iš čia pėsčiomis išžygiavo Klaipėdos link.
Nesulaukę rimtesnio pasipriešinimo sukilėliai sausio 15 d. įžengė į miestą, kurį valdžiusi prancūzų prefektūra kapituliavo.
Po mėnesio buvo paskelbtas Antantės ir Lietuvos susitarimas, pagal kurį 1924 m. gegužės 8 dieną, Paryžiuje pasirašius Klaipėdos konvenciją, Klaipėdos kraštas atiteko Lietuvai.
Orai – nesvarbu
Naktinis žygis 1923-iųjų Klaipėdos sukilimui atminti vyko jau vienuoliktą kartą.
Dalyviams būtina turėti žibintą, atšvaitą ir pasirūpinti žiemos žygio sąlygas atitinkančiu apavu bei apranga.
Kasmet naktį iš sausio 14 į 15 dieną išsiruošusiems žygeiviams parenkamas vis kitoks 25–30 kilometrų ilgio maršrutas.
Jo metu žygio dalyviams reikia užsiregistruoti keliuose kontroliniuose punktuose. Viename jų žygeiviai pasistiprina koše ir karšta arbata.
(2)
Vengrų istorikas – apie tai, kaip buvo pragerta sovietų imperija
Vengrų istorikas Gyorgy Dalosas teigia, kad pasmerktą žlugti Sovietų Sąjungos ekonomiką buvo bandoma gelbėti nuolat didinant alkoholio gamybą. Savo knygoje „Likite sveiki, draugai!“ („Lebt wohl, Genossen“) Berlyne gyvenantis vengrų istorikas pateikia dar vieną būdą paaiškinti sovietinės imperijos žlugimui, rašo welt.de.
Medalis kunigaikštytės L. K. Radvilaitės garbei
Kunigaikštytė Liudvika Karolina gimė prieš 345 metus – 1667 vasario 27-ąją. Prieš mirtį jos tėvas kunigaikštis Boguslavas Radvila surašė testamentą, kuriuo dukteriai paliko 11 globėjų. 1675 metais ji apsilankė Biržuose. Tai progai atminti dailininkas J. Hoehnas (jaunesnysis) iš sidabro pagamino medalį.
Marijampolė mini savivaldos - Magdeburgo - teisės suteikimą
Vasario 23-iąją sukanka 220 metų, kai Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Marijampolei miesto savivaldos, kitaip vadinamą Magdeburgo, teisę.
Naują knygą parašęs A. Eidintas: „A. Smetona 1940-aisiais neturėjo kitos išeities, Europoje vienas iš pirmųjų įžvelgė nacių pavojų“
Naują knygą apie Antaną Smetoną antradienį pristatęs diplomatas ir istorikas Alfonsas Eidintas sako, kad tarpukario Lietuvos prezidentas po sovietų ultimatumo 1940 metais pasitraukė iš šalies neturėdamas kitos išeities, ir buvo įžvalgus politikas, vienas iš pirmųjų Europoje numatęs nacių pavojų.
J. Damijonaitis - tarpukario Lietuvos švietėjas
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos švietimo istorijos muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos inteligentai – vadovėlių mokykloms autoriai“. Parodoje, tarp kitų jubiliatų, paminėjome Juozo Damijonaičio 140-ąsias gimimo metines. O šių metų vasaryje visuomenei pristatėme virtualią parodą „Atminties spalvų retrospektyva. Juozas Damijonaitis – tarpukario Lietuvos švietėjas“.
Trispalvė keliavo Dzūkijos miškais
Ankstyvą šeštadienio rytą Varėnos traukinių stotyje pradėjo burtis žvarbaus oro nepabūgę žygeiviai, nusprendę pėsčiomis aplankyti Kasčiūnų kaime gyvenantį buvusį partizaną Juozą Jakavonį – Tigrą. Šitaip žygio dalyviai paminėjo 1918 metais (Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimas) ir 1949 metais (Menaičių kaime vykęs Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas) vasario 16-tąsias.
Kunigaikštis M. Sapiega: „Mano protėvių palikimu gali didžiuotis tiek lietuviai, tiek lenkai“
Didikų Sapiegų giminei ir jų palikimui skirta paroda Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmuose) penktadienį atveria duris plačiajai visuomenei.
Neįprastą tremtį išgyvenęs A. Kybartas: „Tik dabar suprantu, kas tada nutiko“
Buvo čirškiantis birželio vidurnaktis, kai į Šakių rajone esantį Stanaičių kaimą iš miškų atklydo ginkluotos žmogystos. Tarpukario Lietuvos kariuomenės uniformomis vilkintys nepažįstamieji pasisukiojo tarp tamsoje skendinčių sodybų ir įsiprašė į Kybartų šeimos namus. Pernakvoti ir pavalgyti. Suprask, partizanai. Keista, tačiau vietinius kovotojus rėmusi šeima nepažinojo tų užklydėlių. Nelauktiems svečiams šlamščiant garuojantį maistą į sodybą papliupo automatų kulkos. Antanas Kybartas – tremtinys, kuriam pavyko išgyventi sovietų galvažudžių represijas.
Paminėtos 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos metinės
1949 m. vasario 16-osios deklaracija, kurią priėmė Lietuvos partizanų vadai, yra įrodymas, kad nors mūsų šalis buvo okupuota, ji nebuvo nugalėta, teigė šios deklaracijos metinių minėjimo ceremonijos dalyviai.
Talino atsakas Maskvai: Sovietų Sąjunga sunaikino Estijos nepriklausomybę
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pareiškė, kad Rusijos atstovai turėtų baigti kalbas apie „fašistų talkininkus“ bei „istorijos klastojimus“ ir pripažinti tai, kas Estiją ištiko XX amžiuje.
