Ekumenizmui reikia daug kantrybės 
(63)
Nuo sausio 18 dienos prasideda Maldos už krikščionių vienybę savaitė, jau šimtametė tradicija, gimusi 1910 metų Edinburgo tarptautinėje konferencijoje, surengtoje anglikonų ir kitų protestantiškų Bažnyčių. Po Vatikano II Susirinkimo į ekumeninį dialogą ryžtingai leidosi ir katalikų Bažnyčia. Čia dera prisiminti, kad šiais metais minima 50 metų sukaktis nuo Susirinkimo pradžios, savo internetinėje svetainėje praneša Vatikano radijas.
Prieš prasidedant Maldos už krikščionių vienybę savaitės renginiams Romoje, kardinolas Kurtas Kochas, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, atsakė į kelis klausimus apie ekumenizmą, kuriuos jam uždavė žinių agentūra SIR.
Kardinolas priminė, kad jo šiuo metu vadovaujama taryba – tuomet kaip sekretoriatas – buvo įsteigta dar prieš Vatikano II Susirinkimą, 1960 metais, Jono XIII valia. Šis popiežius tokios institucijos norėjo dėl dviejų priežasčių: dėl katalikų Bažnyčios atnaujinimo ir dėl krikščionių vienybės. Abiem šiais rūpesčiais dalijosi ir Vatikano II Susirinkimas, kurį Jonas XXIII sušaukė ir kuris paskelbė deklaraciją apie ekumenizmą „Unitatis Redintegratio“. Abu šie rūpesčiai gyvi ir šiandien, kaip tai yra daug kartų pabrėžęs Benediktas XVI. Šiuo metu katalikų Bažnyčia yra užmezgusi 16 oficialių dialogų su kitomis krikščioniškomis konfesijomis.
Kardinolas K.Kochas pripažino, kad bėgant laikui ekumenizmo iššūkiai keičiasi, tampa labiau sudėtingesniais. Jis paminėjo tris naujus iššūkius ekumenizmui, kurių anksčiau nebuvo, bent dabartiniu laipsniu.
Pirma, tai Reformos Bažnyčių pasaulyje stebima vis didesnė fragmentacija, gimsta vis naujos Bažnyčios ir bendruomenės. Kyla klausimas kaip su jomis visomis užmegzti ryšį, bendrauti. Antra, išaugo skirtumai dėl etinių pozicijų. Prieš 40 - 30 metų dažnai kartotas pasakymas, jog „tikėjimas mus skiria, bet praktika vienija“ šiandien mažiau teisingas. Ir vis dėlto būtina, kad krikščionys vieningai pasisakytų svarbiomis etinėmis temomis. Trečia, buvo užmirštas ar kitaip suprasti pradėtas pats ekumenizmo tikslas. Daug iš Reformos gimusių Bažnyčių ir bendruomenių regimos vienybės tikėjime, sakramentuose, tarnystėse nebesuvokia kaip galutinio ekumenizmo tikslo. Jos vienybę labiau įsivaizduoja kaip visų Bažnyčių sumą, tačiau katalikai tokios sampratos negali priimti.
Komentuodamas dialogą su ortodoksais, kardinolas K.Kochas tvirtino, jog žvelgiant ilgesnio laiko perspektyvoje, santykiai, be abejo, smarkiai pagerėjo. Puikiai sutariama su Konstantinopolio patriarchatu, geri dvišaliai santykiai su Maskvos patriarchatu, vyksta daug abipusių susitikimų.
Tačiau kalbant apie tarptautinę mišriąją teologinę komisiją, kurią sudaro teologai iš katalikų ir penkiolikos ortodoksų Bažnyčių, tai reikia sąžiningai pripažinti, kad ji šiuo metu atsidūrė sunkioje situacijoje. Po susitikimo Ragenoje 2007 metais buvo manyta, kad žengtas didelis žingsnis – buvo susitarta atlikti istorinį tyrimą apie Romos vyskupo pirmumą pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje. Tačiau šiuo metu ortodoksai nenori teologinės diskusijos šiuo klausimu: taip pat ir dėlto, kad ruošiasi ir daug jėgų atiduoda būsimam visų ortodoksų sinodui. Pastarojo rezultatai bus reikšmingi ne tik ortodoksų pasauliui, bet ir ekumenizmui. Todėl katalikai su supratimu ir kantrybe turi laukti, kada bus galima pratęsti diskusijas ir tuo pat metu palaikyti ortodoksams svarbų susitikimą.
Kantrybė yra svarbi. Tuoj po Vatikano II Susirinkimo buvo labai daug lūkesčių, entuziazmo, atrodė, kad Bažnyčios vienybė jau čia pat. Tačiau buvo suprasta, kad problemos didesnės nei manyta, kad reikia daug laiko, studijų ir kantrybės. Svarbu nepamiršti, pridūrė kardinolas K.Kochas, kad krikščionių vienybė pirmiausia yra Dievo dovana, kurią mes turime būti pasiruošę priimti.
(63)
Šiemet nevalgysiu „Facebook'o“
Pelenų trečiadieniu katalikams prasideda 40-ies dienų pasninkas. Jis truks iki Velykų ir primins Jėzaus pasninkavimą dykumoje, kai Jis nieko nevalgė ir negėrė. Nuo tada, kai įtikėjau, kasmet šiam laikotarpiui stengiausi ko nors atsisakyti ir taip stiprinti draugystę su Dievu. Vienais metais nevalgiau mėsos, kitais – šokolado, trečiais – apskritai desertų. Buvo laikas, kai vengiau švenčių ir vakarėlių. Dabar, manau, atėjo metas atsisakyti dar vieno, šiuo metu paties skaniausio gardėsio – „Facebook'o“.
Vardas yra šventas
Dar kartą pabandykime prisiliesti prie Dievo vardo paslapties. Žinia, antras Dievo įsakymas neleidžia tarti Dievo vardo be reikalo. Tačiau, koks tada yra tas reikalas, su kuriuo dera tarti Dievo vardą?
Kelkis
„Po kelių dienų, kai Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą, žmonės išgirdo jį esant namuose, ir tiek daug prisirinko, kad nė prie durų nebeliko vietos. O jis skelbė jiems žodį. Tada keturi vyrai atnešė paralyžiuotą žmogų. Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis. Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus kreipėsi į paralyžiuotąjį: „Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės!“ (Evangelija pagal Morkų 2 sk. 1-5 eil.)
Prisilietimas
"Pas Jėzų atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: "Jei panorėsi, gali mane padaryti švarų!“ Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: "Noriu, būk švarus!“ Tuojau pat raupsai pranyko, ir jis tapo švarus.“ Evangelija pagal Morkų 1, 40-42. Atrodo, viskas aišku, paprasta ir suprantama kaip elementoriuje: Jėzus padaro eilinį stebuklą, kokių šventosiose knygose ir pasakose apstu, dar kartą įrodydamas esąs daugiau nei pranašas ir mokytojas. Sprendžiant iš keturių mus pasiekusių evangelijų, stebuklai, kaip ir nelaimingi, kenčiantys žmonės, nuolat lydėjo Jėzų. Todėl nieko nuostabaus, kad daugelis jį mėgo. Juk mums taip pat patinka geri gydytojai ir dėmesingi psichologai. O jeigu jie dar ir stebuklus mokėtų daryti...
Težino tautos
„Težino tautos, kad tavo vardas yra Dievas, tu vienas Aukščiausiasis. V. Dieve mano, išblaškyk juos lyg dulkes, lyg vėjo nešamus pelus.” (82,19.14)
Popiežius ragina Siriją pradėti dialogą
Popiežius Benediktas XVI sekmadienį paragino skubiai nutraukti smurtą ir kraujo liejimą Sirijoje, be to, ragino jos lyderius pasirinkti dialogo ir taikos kelią. Popiežiaus pasiuntinys Sirijoje praėjusį mėnesį pateikė pasiūlymą, kad krikščionys galėtų tarpininkauti sprendžiant kol kas tik didėjantį konfliktą šioje šalyje ir būti „tiltu“ tarp vyriausybės ir opozicijos.
Atistatydinusį Kaišiadorių vyskupą J. Matulaitį keičia vyskupas J. Ivanauskas
Šventasis Tėvas Benediktas XVI priėmė Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio atsistatydinimo iš pastoracinio vadovo pareigų prašymą ir naujuoju Kaišiadorių vyskupu paskyrė ligšiolinį Kauno arkivyskupijos augziliarą vyskupą Joną Ivanauską. Šventasis Tėvas Benediktas XVI Telšių vyskupu augziliaru paskyrė Tėvą Genadijų Liną Vodopjanovą OFM, suteikdamas jam Quizos vyskupo titulą.
Paveldosaugininkai: „Visos Kryžių kalno problemos kyla dėl jo statuso“
Visos Kryžių kalno, esančio Šiaulių rajone, problemos kyla dėl jo statuso, kuris kol kas neleidžia užtikrinti šio objekto tvarkymo, sako Kultūros paveldo departamento (KPD) Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys.
Arkivyskupas S. Tamkevičius Maskvoje diskutavo apie tikybos dėstymą Lietuvos mokyklose
Lietuvos vyskupų konferencijos vadovas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius lankėsi Maskvoje, kur susitiko su stačiatikių bažnyčios hierarchais. Kartu vyko ir Kauno vyskupas Jonas Ivanauskas. Maskvoje S. Tamkevičius pasakojo apie tikybos dėstymą valstybinėse Lietuvos mokyklose ir diskutavo apie su tuo susijusias problemas. Stačiatikių pusei atstovavo Maskvos patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus pirmininkas, Volokolamsko metropolitas Hilarionas.
Popiežius ragina „visiškai atsinaujinti“, kad būtų užkirstas kelias vaikų išnaudojimui
Popiežius Benediktas XVI paragino „visiškai atnaujinti“ kiekvieną Katalikų Bažnyčios lygmenį, kad būtų užkirstas kelias lytiniam vaikų išnaudojimui. Tai jis sakė vienam įtakingam kardinolui pripažinus, jog kanoninės teisės kovai su pedofilija neužtenka.
