Rusiškų pinigų plovimo schemose – ir Latvijos bankai (18)

Eglė Buitkienė:

JAV ambasadorė A. E. Derse: „Gėjų propaganda – tai mitas“ (129)

---

Vilniečio skundas: „Savivaldybės darbuotojai mus terorizuoja“ (58)

---

Vaikų žaidimų aikštelės – kaip iš svajonių (77)

---

Deimantų kaina - žmonių be rankų valstybė (61)

---

A. Lukašenka atlyžo? Į Minską grįžta bendrijos ambasadoriai (23)

Su rimtomis pinigų plovimo aferomis susidurianti Rusija atliko specialų tyrimą, kuris apėmė daug šalių. Jos duomenimis, pernai iš Rusijos buvo išgabenta neskaidriai uždirbtų lėšų, kurių dydis vertinamas maždaug trilijonu rublių (apie 90 milijardų litų).

Pranešime nurodoma, kad šalys, kurių bankai dažniausiai dalyvauja legalizuojant abejotinos kilmės lėšas, yra Kipras, Didžioji Britanija, Šveicarija, Prancūzija, Honkongas ir Latvija.

„Visų pirma, tai yra Latvija“, - interviu vienai Rusijos televizijai pabrėžė pirmasis vicepremjeras Viktoras Zubkovas.

Kaimyninės šalies finansinis sektorius yra nuolat stebimas įvairių pasaulio pinigų plovimo prevencijos organizacijų, nes neretai įsivelia ar būna įveltas į neskaidrias veiklas.

Tuo tarpu Rusijos apžvalgininkai pašaipiai pastebi, kad Latvijos bankai iki šiol negali atsikratyti garsaus reklaminio šūkio aido, kuriuo daugiau kaip prieš 20 metų reklamavosi vienas šalies komercinis bankas. „Mes arčiau, nei Šveicarija“, - su lengvai įžvelgiama potekste skelbė jis.

Žadėjo stiprinti bankų kontrolę

Latvijos komercinių bankų asociacijos duomenimis, 2011-ųjų antrąjį ketvirtį šalyje veikė 32 bankai.

„Esu įsitikinęs, kad šiandien Latvijoje nėra nė vieno banko, kuris būtų kryptingai įsitraukęs į pinigų plovimą. Yra specialios sistemos tam kontroliuoti, ir visi bankai siekia dirbti pagal nustatytas taisykles“, - sausio 12-ąją sakė Kristapas Zakulis, kuris tą pačią dieną šios šalies parlamento buvo paskirtas į Finansų ir akcijų rinkos komisijos pirmininko postą.

Ši karšta kėdė tapo laisva, kai ją paliko Irena Krūmanė. Pareigūnė atsistatydino pernai lapkričio pabaigoje kilus skandalui dėl sustabdytos banko „Latvijas Krajbanka“ veiklos. Tai nutiko po to, kai Lietuvoje žlugo bankas „Snoras“.

Latvijos verslo naujienų portalas BNN citavo K.Zakulį, kuris pripažino, kad pinigų plovimas per šalies bankus nėra tik gandai. Jis žadėjo sustiprinti šalies bankų veiklos kontrolę.

K.Zakulio nuomone, tiek Latvijos, tiek Lietuvos bankų veiklos priežiūros tarnybos po „Snoro“ ir „Latvijas Krajbanka“ žlugimo išmoko pamoką, ir tikėtina, kad ateityje tokiems įvykiams bus užkirstas kelias.

Pinigų plovimo schemos

Latvijos gyventojai jau ne kartą yra girdėję apie neaiškias operacijas, vykdomas per šalies bankus.

2011-ųjų liepos 26-ąją JAV iždo departamentas pranešė, kad vienas mažiausių Latvijoje veikusių bankų „VEF banka“ tariamai buvo pinigų plovimo mechanizmo dalis, kuria naudojosi nelegalios bendrovės.

Jungtinės Valstijos oficialų pranešimą išplatino po to, kai Latvijos valdžia ėmėsi priemonių likviduoti šiai finansinei įmonei.

Pernai lapkričio pabaigoje žiniasklaidoje paminėtas ir kitas galimai neteisėtos veiklos atvejis. Tuomet nuskambėjo Latvijoje veikiančio banko - „Trasta Komercbanka“ - pavadinimas. 2 psl. >>