Atliekos - aukso gysla verslui 
(25)
Buitinių atliekų sąvartynai, kuriuose sukaupiami tūkstančiai tonų vertingų antrinių žaliavų, apsukriems verslininkams tampa nemažų pajamų šaltiniu.
Plungės atliekų tvarkymo įmonė „Valda” kitą savaitę pradeda dirbti Šiaulių regioniniame atliekų sąvartyne, kuriame per dvejus metus turi gerokai sumažinti ten atvežamų atliekų kiekį. Kasmet čia ketinama persijoti apie 100 tūkst. tonų atliekų.
Už šį darbą Plungės įmonė kaip atlygį gaus sąvartyne išrūšiuotas antrines žaliavas.
Laimėjo įsigiję mobilią mašiną
Norėdama laimėti Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centro paskelbtą konkursą, bendrovė „Valda” pernai rudenį įsigijo apie 700 tūkst. litų kainuojančią mobilią vokišką sijojimo mašiną, kuri per valandą apdoroja 150 kubinių metrų atliekų.
Dar apie 200 tūkst. litų įmonei kainavo specialus transporteris su konteineriu, juo dirbantys žmonės rankomis turės atrinkti kelias žaliavų rūšis.
Įsigyta mobili atliekų rūšiavimo technika plungiškiams leido laimėti konkursą, kuriame, be jų, dalyvavo dar trys įmonės.
„Konkurentai siūlė sąvartyne įrengti stacionarias atliekų rūšiavimo linijas. Tačiau tokios linijos yra mažiau pranašesnės už mobilią techniką, kurią greitai galima perkelti kitur.
Be to, mūsų transporteris veikia mašinoje esančio dyzelinio generatoriaus gaminama elektra, todėl ten, kur jis dirba, nereikia tiesti elektros kabelių”, – mobilios technikos pranašumus vardijo „Valdos” direktorius Tomas Raudys.
Pelno tikisi pardavę žaliavas
Apie milijoną litų moderniai šiukšlių rūšiavimo technikai išleidusios Plungės įmonės vadovai tikisi, kad investicijos atsipirks per 5 metus.
Tačiau gali būti, kad įdėtus pinigus plungiškiai susigrąžins gerokai greičiau. To tikėtis leidžia šiuo metu aukštos antrinių žaliavų supirkimo kainos.
Šiandien iš Lietuvos perdirbėjų už gofruotojo kartono toną galima gauti apie 300 litų. Stiklo tona antrinių žaliavų rinkoje kainuoja 30 litų. PET buteliai yra patys brangiausi – už jų toną mokama apie 1200 litų.
Pusę visų išrūšiuotų atliekų sudaro brangus plastikas. Spalvoto plastiko tona antrinių žaliavų rinkoje kainuoja apie 300–400 litų. Nespalvoto plastiko kaina – iki tūkstančio litų.
Šiaulių sąvartyne per dvejus metus išrūšiavusi maždaug 200 tūkst. tonų šiukšlių „Valda” vien plastiko tikisi pririnkti iki 5 tūkst. tonų.
Verslo sėkmė – rizikinga
Tačiau atliekų rūšiavimas reikalauja ir nemažai išlaidų. Prie vieno dvi pamainas veikiančio rūšiavimo transporterio dirba mažiausiai 15 žmonių.
Atliekų neužtenka vien išrūšiuoti. Jas reikia paruošti perdirbti – supakuoti, suslėgti ir parduoti.
T.Raudys pasakojo, kad atliekų rūšiavimo verslas – rizikingas, o jo atsipirkimą apskaičiuoti gana sunku, nes pajamos priklauso nuo svyruojančių antrinių žaliavų kainų ir jų paklausos perdirbimo rinkoje.
Supirkimo kainas nemažai lemia ir pasaulinės ekonomikos tempai. Pasaulį krečiant ekonominei krizei sumažėjo vartojimas ir pakuočių bei taros poreikis.
Dėl to buvo gerokai kritusi ir antrinių žaliavų kaina.
Pavyzdžiui, 2008 metais kartono kaina buvo nukritusi iki 50 litų už toną. Pernai vidurvasarį padidėjus žaliavos paklausai už tokios žaliavos toną buvo mokama iki 500 litų.
Kartono kaina pastaruoju metu vėl nusmuko iki 300 litų.
Rūšiavimo paklausa didėja visoje šalyje
* Jau per pirmuosius Lietuvoje įrengtų modernių regioninių atliekų sąvartynų veiklos metus akivaizdu, kad jie šiukšlių prisipildo gerokai sparčiau, nei buvo tikėtasi.
* Regioniniai atliekų tvarkymo centrai baiminasi, kad po kelerių metų juose kaupiamos atliekos gali nebetilpti.
* Nors stacionarios atliekų rūšiavimo linijos stovi ne viename regiono sąvartyne, jos pradėjo veikti palyginti neseniai.
* Be to, šiomis linijomis rūšiuojamos daugiausia naujai atvežamos atliekos, o anksčiau sukauptos užima didelę sąvartynų dalį.
* Supratę artėjančią grėsmę dabar sąvartynų valdytojai susirūpino, kaip sumažinti jau sukauptų šiukšlių kiekį.
* Pernai su mažiau galinga sijojimo mašina „Valda” darbavosi senajame Nidos sąvartyne ir per 7 mėnesius išrūšiavo 42 tūkst. kubinių metrų atliekų.
* Marijampolės apskrities sąvartynuose buvo išrūšiuota beveik 30 tūkst. kubinių metrų atliekų.
(25)
Pirmąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis labiau mažėjo valstybės sektoriuje
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2138,1 lito ir, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, sumažėjo 1,7 proc. Valstybės sektoriuje bruto darbo užmokestis mažėjo labiau nei privačiajame (atitinkamai 2,5 ir 1,0 procento) ir sudarė 2267,5, o privačiajame sektoriuje - 2057,8 lito.
A. Šemeta Lietuvai pajamų siūlo ieškoti turto, automobilių mokesčiuose, mažinti darbo apmokestinimą
Žemiausią bendrą mokesčių lygį Europos Sąjungoje (ES) turinti Lietuvai galėtų bandyti gauti daugiau pajamų iš nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių, tačiau siekiant skatinti užimtumą vertėtų svarstyti galimybę mažinti darbo apmokestinimą, sako eurokomisaras Algirdas Šemeta.
Vokietijos vartotojų pasitikėjimas stabilus
Nepaisant euro zonos skolų krizės, Vokietijos vartotojai ir toliau atsargiai pasitiki didžiausia Europos ekonomika, praneša AP. Remiantis rinkos tyrimų instituto „GfK“ tyrimu, vartotojų pasitikėjimas birželio mėnesiui siekė 5,7 punkto, tokį patį lygį kaip ir gegužės mėnesiui.
Japonija kenčia nuo kainų mažėjimo
Dėl padidėjusių degalų kainų Japonijos vartotojų kainos balandį išaugo, tačiau jų augimas nesiekė centrinio banko planinio rodiklio, remdamasi oficialiais duomenimis informuoja BBC. Kainos balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 0,2 proc., o degalų ir energijos kainos šoktelėjo 4,7 proc.
Sostinėje veiks 5 naujos lauko kavinės
Nuo šios vasaros sostinėje veiks 5 naujos lauko kavinės, dar 17 - tęs darbą jau įprastose miesto vietose. Naujosios kavinės atsiras Žemaitės skvere, Gedimino prospekte ties Lukiškių aikšte, Vilniaus gatvėje prie sankirtos su Gedimino prospektu, Subačiaus ir Aušros vartų gatvių sankirtoje bei teritorijoje prie Balsio ežero.
Pašto ir pasiuntinių paslaugų rinka pirmą šių metų ketvirtį 16 proc. didesnė nei pernykštį
Išankstiniais Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, bendra pašto ir pasiuntinių paslaugų rinka, vertinant pagal gautas pajamas, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu (61,6 mln. Lt), padidėjo 16,0 proc. ir sudarė 71,5 mln. Lt.
Graikų viltis – turtingieji
Sunerimusi Europa toliau diskutuoja apie Atėnų ateitį ir narystę euro zonoje. Iš Graikijos bankų masiškai atsiimami indėliai. Šaliai reikia pagalbos, bet tie, kurie galėtų ją duoti, stovi nuleidę galvą. Asmenys, kurie galėtų pagerinti Graikijos finansinę padėtį, priklauso turtingiausių šalies žmonių sluoksniui. Tarp jų – mokesčių nemokantys laivybos magnatai, kurių statusas yra įtvirtintas net konstitucijoje. Arba oligarchai, susikrovę turtus iš naftos, dujų, žiniasklaidos, bankininkystės ar net cemento gamybos. Jie nesusigundė rizikingu pasiūlymu pirkti valstybės obligacijas ir taip ištiesti šaliai pagalbos ranką. Neskuba turtuoliai skirti pinigų ir labdarai, kurios poreikis Graikijoje smarkiai išaugo.
„Moody's“ patvirtino aukščiausią skolinimosi reitingą Prancūzijai
Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ ketvirtadienį patvirtino Prancūzijai aukščiausią skolinimosi reitingą „Aaa“, tačiau perspėjo, kad atidžiai stebės naujojo prezidento Francois Hollande'o, ekonomikos augimą laikančio svarbesniu už taupymą, politiką. Pasak agentūros pranešimo, Prancūzija išsaugojo aukščiausią savo reitingą, tačiau jos ekonomikos perspektyvos lieka „neigiamos“.
Pasenusio maisto pardavėjų įžūlumas bado pirkėjų akis
Maisto produktais prekiaujančios bendrovės kartais žmonėms iškrečia didelių kiaulysčių, tačiau jų vadovai net nerausta iš gėdos. Jiems svarbiausia tik viena – bet kokiais būdais pirkėjams iškišti pasenusius maisto produktus. Nešvarios, seniai nevalytos patalpos. Graužikų ir paukščių išmatomis užterštos maisto produktų pakuotės.
Iš Vilniaus - penki nauji „Wizz Air“ maršrutai
„Wizz Air“, didžiausia pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė Vidurio ir Rytų Europoje, pristatė dar penkis naujus maršrutus - į Bergeną, Liverpulį, Oslą, Paryžių ir Stavangerį. Kompanija iš Vilniaus skraidins jau dviem orlaiviais. Šiuo metu „Wizz Air“ investicijos Lietuvos sostinėje išaugo iki 160 mln. dolerių, šiais metais bendrovė aptarnaus daugiau nei pusę milijono keleivių taip pralenkdama visas kitas Vilniuje veikiančias oro transporto bendroves.
|
UAB "Lrytas",
Įm. kodas: 300781534
lrytas.lt redakcijai rašykite adresu news@lrytas.lt
Visos teisės saugomos. © 2011 UAB "Lrytas". |
|